„Prieš metus Ingrida Šimonytė buvo paskelbusi apie tam tikrą naują etapą buvusios Sporto rūmų konversijos istorijoje, kuri yra ilga ir nesėkminga, kadaise planuotas gyvenamųjų namų rajonas, buvo smarkiai sukritikuotas, po to buvo teikimas, kad tai galėtų virsti Kongresų centru, bet ši idėja taip pat nesusilaukė plataus palaikymo. Naujas etapas yra viltingas, jisai atrodo perspektyvus, kadangi jau yra preliminarių, kol kas atsargių, bet pritarimo balsų. Neturime aiškios idėjos, konkretaus projekto ant stalo, bet mes turime omenyje tarptautinius susitarimus, liečiančius Šnipiškių teritoriją ir sovietmečio pastatą, brutalistinės architektūros, pramoginės visuotinės funkcijos tuo metu, kuri negalėtų būti tęsiama toliau. Dabar svarstome, kokio tipo memorialinė erdvė bus šis pastatas, ir ką daryti su teritorija, kaip išlaikyti pagarbą tiems, kas buvo palaidoti, ištisos kartos žmonių“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Šitam paveldui ir mirusiųjų atminimui, tęsė LNDM direktorius, tiek carinės okupacijos laikotarpiu, tiek sovietinės okupacijos nebuvo deramos pagarbos.
„Netgi vieni iš pranešėjų kalbėjo apie tam tikrą valstybinį antisemitizmą, kurį praktikavo sovietai. Žinoma, kadangi nepriklausoma Lietuvos valstybė norėtų atsiriboti nuo tokio palikimo ir atversti naują puslapį. Yra sudaryta autoretetinga komisija – iš mokslininkų, paveldo specialistų, muziejininkų, rabinų, dalyvauja ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas“, – vardijo A. Gelūnas.
Jis pažymėjo, kad yra svarstoma, kaip pagarbiausiu būdu išsaugoti šį paveldą. „Turint omenyje, kokioje jautrioje teritorijoje esame, ir kaip brutaliai buvo elgtasi istoriškai su šia kapinių teritorija, paneigiant visą jos krūvį, laidojimo paskirtį. Tuo metu buvo pastatyti pastatai, tiesiog viską ignoruojant... Kaip nekartoti tų klaidų, atversti naują pozityvį puslapį, kuris kalbėtų apie Lietuvos valstybės naują brandos etapą? Valstybė jau yra pasiruošusi atsižvelgti į čia ilgai gyvenusių Lietuvos piliečių žydų poreikius, pagrįstus pageidavimus“, – tikino LNDM direktorius.
Posėdyje, anot A. Gelūno, buvo išgirstas ir labiausiai gąsdinantis pasiūlymas – tiesiog nieko nedaryti, kaip yra paliekama džiunglėse, kad pastatas suirtų pats.
„Tai yra miesto centras, mažai tokių, kuriems priimtina tokia idėja. I. Šimonytės sprendimas – proveržis. Žydų bendruomenė pritaria teritorijos ir pastato memorializacijai. Anksčiau tokių diskusijų nėra buvę“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad šie svarstymai raidos įrodymas, susitarti – gali pavykti.
Darbo grupės narys, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius Andrew Bakeris sakė, kad sovietiniai Sporto rūmai nebuvo tik pastatas, kur Žalgiris įveikdavo CSK, kas irgi svarbu mūsų kultūrinei atminčiai, bet tai ir rūmai, kur buvo pašarvotos Sausio 13-osios aukos.
Pritardamas kolegai A. Gelūnas sakė, kad moderniajai Lietuvos istorijai, atminčiai – Sporto rūmų pastatas yra svarbus, kurio neišeina nugriauti – tiek dėl jų architetūrinių savybių (stogo konstrukcija yra pripažinta kultūros paveldu, tikrai inžinierinis pasiekimas), bet ir dėl modernios kultūrinės istorijos.
„Ir Sąjūdžio mitingai ten vyko, ir Roko maršai... Tas pastatas įkrautas ir tokia atmintimi. Jau nekalbant apie tai, kad jis stovi žydų kapinių centre, tai ilgą laiką tai buvo ignoruota, ir dabar Lietuva tarsi būtų pasiruošusi išreikšti pagarbą. Esame toje valstybėje, kur atmintis yra svarbi. Matome, kas vyksta už sienos, kur Rusijos invazija Ukrainoje naikina kultūrinę atmintį – griauna bažnyčias, grobia muziejų kolekcijas, yra trinama atmintis, tai daryta ilgą laiką iki tol. Stengiamės būti tais, kurie išsaugo ir pagerbia atmintį“, – sakė A. Gelūnas.
„Delfi“ primena, kad viešojoje erdvėje pasirodžius nuogąstavimams, esą ketinama griauti Vilniaus sporto rūmus, tokius gandus Turto bankas, perėmęs valdyti pastatą dar 2015-aisiais, paneigė, grįsdamas šį sprendimą tuo, kad pastatas yra įtrauktas į saugomų Kultūros vertybių registrą. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino: šiam objektui yra taikoma teisinė apsauga nuo sunaikinimo ar vertingųjų savybių sužalojimo.
Vyriausybės atstovai yra kalbėję apie galimybes šį objektą paversti senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties įamžinimo vieta, naujai išrinktas Vilniaus meras tikino norintis grąžinti diskusiją apie ankstesnius planus čia įrengti konferencijų centrą.
Turto bankas atnaujinti Sporto rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, kaip skelbė naujienų agentūra BNS, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su statybų bendrovių „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu. Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“. Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus. 2018 metais skelbta, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų.
