Tarpukario Lietuvoje klestėjo paukštininkystė: kasmet Vokietijai būdavo parduodamas įspūdingas kiekis žąsų – daugiau kaip pusė milijono. 1933 m. Klaipėdos krašte suėmus ir nuteisus gausų būrį nacistinių organizacijų aktyvistų, Vokietija paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai. Ji praminta „Žąsų krize“, kadangi buvo užkirstas bet koks šių paukščių importas ar tranzitas į užsienį.
Tarpukario Vyriausybės krizės valdymo sprendimas – kiekvienas lietuvis, nuo valdininkų iki miestelėnų ar senjorų, privalėjo įsigyti numatytą kiekį paukščių. Tokiu būdu siekta mažinti nuostolius ir paremti tūkstančius žąsų auginančius ūkininkus. Atlikti sandoriai turėjo būti patvirtinami specialiomis kortelėmis.
Tai sukėlė visą virtinę kuriozų: prasidėjo šešėlinė prekyba kortelėmis, neįsigyjant žąsų, laikraščiuose atsirado specialios „Žąsų skiltys“, kuriose skelbdavo įvairius receptus ar šių paukščių naudą sveikatai. Bene plačiausiai nuskambėjo Kipro Petrausko istorija – vietoj pinigų gavęs gausų būrį paukščių, jis juos varėsi per visą Laisvės alėją.
Šiems įvykiams dedikuotas pripažinto Lietuvos skulptoriaus Evaldo Pauzos kūrinys „Su meile II“. Kauko laiptų terasoje, ties Lietuvių bei Aguonų gatvių sankirta, pastatyta realaus dydžio bronzinė skulptūra. Kūrinys gerai matomas iš visų pusių, nesikerta su pėsčiųjų takais. Jame realistiškai, su tarpukario laikmečiui būdingomis aprangos detalėmis, atvaizduoti du įsimylėjėliai laikantys užantyje po paukštį.
Šis skulptoriaus darbas dar 2019 m. nuskynė parodos-konkurso „Geriausias metų kūrinys“ laurus. Tąkart E. Pauza pelnė daugiausia lankytojų bei vertinimo komisijos balsų. Paraišką „Kauno akcentams“ pateikė ir projektą įgyvendino Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Skulptūrai įrengti skirta 38 tūkst. eurų.
„Akcentas „Su meile II“ – ypatingas. Tai gražus kūrinys apie meilę ir keisto tarpukario momento įamžinimas. Džiaugiuos, kad skulptūra iškilo Žaliakalnyje, apsupta modernizmo grynuolių ir medinukų. Ją realizavome drauge su pripažintu kauniečiu skulptoriumi E. Pauza, kurio darbų gimtojo miesto viešosiose erdvėse iki šiol nebūta. Tikiuosi, kad tai bus paskata ir kitiems autoriams įsitraukti bei aktyviau dalyvauti „Kauno akcentų“ programoje, o bendradarbiavimas su Lietuvos dailininkų sąjunga padės užtikrinti aukštos meninės vertės darbų patekimą į konkursą“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak jo, programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę kūrėjams bei menininkams savo darbais puošti Kauną.
Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Menininkai iš visos Lietuvos kviečiami teikti savo sumanymus specialioje platformoje internete: akcentai.kaunas.lt.
