Iš viso įvyks 14 seansų ir 5 renginiai – diskusijos, pokalbiai, susitikimai su režisieriais. Rodomi šie filmai: „Nuostabieji lūzeriai. Kita Planeta“ (rež. Arūnas Matelis), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys), „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ (rež. Aistė Žegulytė), „Mariupolis 2“ (rež. Mantas Kvedaravičius), „Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė), „Pavyzdingas elgesys“ (rež. Nerijus Milerius, Audrius Mickevičius) ir „Liebe Oma, Guten Tag!“ (rež. Jūratė Samulionytė, Vilma Samulionytė).
„Atidžiai ir su malonumu bei dideliu smalsumu seku lietuviškos dokumentikos kūrybą nuo 1990 m. Jūsų šalis sukūrė unikalaus kino tradiciją – kino, pagrįsto pasitikėjimu vaizdu ir jo raiška, nuo trumpametražių iki ilgametražių filmų, kurių pagrindinis variklis –humanistinis požiūris į mūsų bendrą gyvenimą. Lietuviškų dokumentinių filmų programoje „Poetinis dokumentinis kinas“ Danijos nacionalinė filmoteka „Cinemateket“ pristato Lietuvą kaip šalį, užtikrintai įsitvirtinusią šiame filmų žanre. Visuose filmuose išreiškiama meilė gyvenimui ir žmogui, ir, be abejonės, tikėjimas kinematografinio vaizdo raiška, su rimtumu ir humoru. Lietuvių dokumentika yra unikali tarptautiniame kontekste“, – sako kino ekspertas, Baltijos šalių kino meno žinovas Tue Steenas Mülleris.
Lietuviškų dokumentinių filmų programos „Poetinis dokumentinis kinas“ atidaryme pristatyti trys filmai – „Nuostabieji lūzeriai. Kita Planeta“, „Laiko tiltai“ ir „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, kuriuos lydėjo diskusijos, pokalbiai, susitikimai su filmų kūrėjais Arūnu Mateliu bei Audriumi Stoniu. Diskusijas moderavo garsus kino ekspertas T. S. Mülleris, o lietuviškos dokumentikos programą sudarė Danijos nacionalinės filmotekos programų vadovas Jesperis Andersenas.
„Arūnas Matelis sulaukė didelio susidomėjimo ir įvertinimo už dokumentinį filmą „Nuostabieji pralaimėtojai“, kai jis buvo pristatytas Danijos nacionalinio kino instituto filmotekos „Cinemateket“ kino teatre. Vienas iš nuostabiųjų pralaimėtojų (lūzerių) puikiame Arūno filme – mylimas danų dviratininkas ir televizijos komentatorius Chrisas Ankeris Sørensenas; jis žuvo 2021 m. eismo įvykyje Belgijoje. Filmo pabaigoje matome Sørenseną, o po filmo vykusiame pokalbyje Arūnas pasakojo žiūrovams, jog jaudinantys kadrai su juo įtikino, kad galima sukurti filmą apie vandens vežėjus Giro d'Italia dviračių sporto lenktynėse. Žiūrovus sužavėjo ir jaudinantis pasakojimas vaizdais, ir garso takelis“, – įspūdžiais po pristatymo dalijasi J. Andersenas.
„Lietuviškos dokumentikos retrospektyvą Danijos nacionalinėje filmotekoje „Cinemateket“ sunku pervertinti, nes tai elitinė kino vieta ir institucija ne tik savo šalyje. Europiniu mastu tai – prestižinis kino, kaip produkto, prekės ženklas. Jei čia kalbama apie lietuvišką dokumentiką kaip reiškinį, apie Lietuvos poetinę dokumentikos mokyklą – tai didelis pasiekimas mums. Danija ir jos kino institutas mums kaip pirmoji meilė ir kino namai. Čia esantys mūsų draugai Tue Steenas Mülleris, Karolina Lidin yra esmingai svarbūs mūsų kinui. Mūsų žingsniai į kino pasaulį prasidėjo čia, nuo Bornholmo kino festivalio ir bičiulių iš Danijos paramos. Reiškiu pagarbą ir lenkiuosi tiems, kurie sugebėjo tai padaryti!“ – mintimis dalijasi žinomas filmų režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis.
Į visus lietuviškų dokumentinių filmų programos atidarymo filmus susirinko gausi danų ir tarptautinė publika, kuri negailėjo plojimų ir komplimentų. Gegužės 10 d. sausakimšoje kino salėje pristatytas Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“, sulaukęs didelio kino profesionalų ir kino mylėtojų dėmesio. Jį pristatė filmo bendraautorė Hanna Bilobrova. Lietuviškos dokumentikos programą gegužės 31 dieną užbaigs filmas „Pavyzdingas elgesys“, kurį danų žiūrovams pristatys Nerijus Milerius.
„Labai palankiai įvertintas ir lietuviškos dokumentikos programos „Poetinis dokumentinis kinas“ atidarymo savaitgalį pristatytas esė filmas „Laiko tiltai“, kurį režisavo Audrius Stonys ir Kristine Briede. Po seanso scenoje surengėme pokalbį su Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu. Diskusijoje akcentuojama stipri, poetiška, unikali Baltijos šalių, ir ypač lietuviško dokumentinio kino, mokykla, įkvėpusi ir Danijos kino režisierius“, – mintimis dalijasi Danijos nacionalinės filmotekos programų vadovas J. Andersenas.
„Rodyti filmus Danijoje yra ypatingas džiaugsmas, atsakomybė ir garbė, nes Daniją vienareikšmiškai galima laikyti lietuvių dokumentinio kino tarptautinio pripažinimo lopšiu. Kai beveik visas Vakarų pasaulis, sugriuvus Sovietų Sąjungai, mus vis dar laikė buvusia sovietine respublika. Danija atrado, pripažino ir pristatė pasauliui Lietuvos kiną kaip unikalų, autentišką ir išskirtinį reiškinį pasaulio kultūros ir kino kontekste. To niekada nepamiršime ir visada liksime dėkingi. Tokie žmonės kaip Tue Steenas Mulleris, seserys Karolina ir Cecilija Lidin, Sonja Versterholt gali vertai laikyti save naujojo Lietuvos kino krikštatėviais. Be galo džiugu, kad laikas nenutraukė to brangaus, taip seniai užsimezgusio ryšio. Gera, kad net ir po trisdešimt metų galime dalintis naujais filmais ir jausti tą patį iš salės sklindantį jautrumą ir palaikymą“, – įspūdžiais dalijasi filmų režisierius ir prodiuseris, LMTA profesorius Audrius Stonys.
Lietuviško dokumentinio kino pristatymo programą „Poetinis dokumentinis kinas“ Danijos kino instituto nacionalinėje filmotekoje inicijavo ir koordinavo LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Liana Ruokytė-Jonsson, projektą įgyvendino Danijos kino institutas, nacionalinės filmotekos programų vadovas J. Andersenas, bendradarbiaudami su projektą parėmusiu Lietuvos kino centru ir LR ambasada Danijoje.
