Pastato istorija ir rekonstrukcijos iššūkiai
1890 m. pastatytas namas architekto V. Polozovo buvo projektuotas kaip gyvenamasis. Tuomet jis buvo vieno aukšto. 1912 m. ten įsikūrus garsiam gydytojui Andriui Domaševičui pristatytas ir antrasis, kuriame atidaryta jo ginekologijos klinika „Sveikata“.
Vėliau 1920–1927 m. čia gyveno lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas dr. Jonas Basanavičius, o tame pačiame bute buvo Lietuvos mokslo draugijos archyvas. 1940 m. namas buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė teismas.
Galiausiai 1994 m. namas grąžintas savininkams. 1999 m. vidiniame namo kieme pastatytas trapecijos formos priestatas pagal vidinio kiemo ribas, kurio autorius architektas Leonardas Vaitys, tuomet čia veikė informacinių technologijų kompanija „ALNA“. Dabartiniai pastato šeimininkai „D9“ nuomos sutartį pasirašė 2022 m.
Pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir yra vertingas atkurtais bei išsaugotais autentiškais elementais – polichromine lubų ir sienų tapyba, lipdiniais, stalių dirbtomis filinginėmis durimis ir langų rėmais, ąžuolinio parketo fragmentais. Fasadas išliko beveik nepakitęs nuo XX a. pradžios, todėl yra vienas ryškiausių moderno architektūros pavyzdžių Vilniuje.
„Senojoje pastato dalyje didžiausias dėmesys skirtas autentiškų istorinių elementų išsaugojimui ir jų eksponavimui. Suprojektuotas priimamasis ir keturi susitikimų kambariai, o antrame aukšte, kur kažkada veikė klinika, vėliau teismas, dabar yra vadovų kabinetai. Tuo tarpu naujasis pastato priestatas įdomus savo erdvine struktūra – centrinėje dalyje suformuotu atriumu su įstiklintu stogu. Čia įkurdinta didelė ekspozicijų ir renginių erdvė, kurią supa darbo kabinetai išdėstyti per visus tris pastato aukštus. Juos skiria tik berėmė stiklo vitrina, todėl ir kabinetuose eksponuojami kūriniai matomi vaikštant galerijomis“, – pasakoja „IMPLMNT architects“ architektai Aurimas Syrusas ir Greta Šidlauskaitė.
Kolekcija su šiuolaikinio meno žvaigždėmis
Meno kūriniai tapo svarbia projekto „D9 Artsy Office“ dalimi, kuri kontekstualiai praplečia pastato istoriją ir kuria naujus pasakojimus. Privatų meno fondą „Lewben Art Foundation“, kurį įkūrė verslininkai Vilius ir Rita Kavaliauskai, sudaro XX a. Lietuvos modernizmo dailės ir Lietuvos bei tarptautinio šiuolaikinio meno nuo 1990 m. iki šių dienų kūriniai. Nuolat augantis šiuolaikinio meno archyvas šiuo metu susideda iš skirtingų medijų kūrinių, pradedant tapyba, skulptūra, fotografija ir baigiant videodarbais, instaliacijomis ar performansų dokumentacijomis. Šiuo metu fondas saugo daugiau nei 1500 kūrinių.
Nors naujame pastate įkurdinta dalis šios kolekcijos, čia bus galima sutikti tokių pasaulinio garso menininkų kaip Cindy Sherman, Andres Serrano, Teresa Margolles, Jake ir Dinos Chapman, Katja Novitskova kūrinius. Priimamajame svečius pasitinka milžiniška ir provokuojanti garsaus estų menininko Kaido Ole drobė „Visi kartu I“.
„Mūsų kolekcija atspindi tarptautinį šiuolaikinio meno kontekstą. Vis dėlto turime daug Lietuvos kūrėjų darbų. Kai kuriuos jų įsigijome dar nežinodami, kaip susiklostys autorių karjera, o šiandien jie yra aktyvūs meno lauko dalyviai, taip pat dalyvaujantys tarptautinėje meno rinkoje“, – teigia Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.
Vaikštant „D9“ erdvėse galima pamatyti tokių garsių Lietuvos menininkų kaip Venecijos bienalėje dalyvavusių menininkų SetP Staniko, Roberto Narkaus, nacionalinės premijos laureato Deimanto Narkevičiaus kūrinių. Čia sutiksit ir ryškiausių Lietuvos tapytojų kūrinius: Patricijos Jurkšaitytės, Andriaus Zakarausko, Eglės Karpavičiūtės, Jolantos Kyzikaitės, Lino Jusionio, Teresės Marijos Rožanskaitės, Šarūno Saukos. Ekspozicijoje skirta vieta lietuvių dailės klasikams Jonui Rimšai, Vytautui Kasiuliui, Pranui Domšaičiui, Viktorui Vizgirdai.
Viena iš pastato dalių yra dedikuota Lietuvos fotografijos klasikams, ten galima sutikti Antano Sutkaus, Vito Luckaus, Aleksandro Aleksandravičiaus ir Vaclovo Straukos kūrinius. Šiuolaikiškai fotografijos mediją interpretuoja Akvilė Aglickaitė, Visvaldas Morkevičius, Paulius Makauskas, Vytenis Jankūnas, Vytautas Kumža, Ugnius Gelguda.
Biuro ir bendradarbystės erdvė galerijos ritmu
Jau kuris laikas „Lewben“ grupė ieškojo tokių patalpų, kuriose būtų galima sutalpinti visas susijusias įmones bei įveiklinti iki šiol saugykloje laikytus meno kūrinius.
„Mus papirko pastato istorinė dalis, o taip pat didžiulis atriumas, kuriame matėme didesnių gabaritų skulptūras bei instaliacijas. Pastato savininkams pasiūlius įsikurti šiame pastate iš karto gimė idėja ir užduotis architektams – atviras, švarus, muziejinis interjeras su daug bendrų ir atvirų erdvių, o meno kūriniai būtų visa tai vienijantis išskirtinumas“, – apie šio projekto pradžią pasakoja Vilius Kavaliauskas, „Lewben Art Foundation“ valdybos pirmininkas.
Pastato interjero dizaino idėjos tikslas buvo išsaugoti tikruoju atradimu tapusios senosios dalies atidengtą senąją sienų ir lubų tapybą, o naujo priestato zoną padaryti lengvą, švarią, skaidrią, prie jos priderinti šiuolaikinius meno kūrinius. Tačiau be estetinės šio projekto pusės buvo ir poreikis sukurti ergonomišką darbo aplinką įmonių darbuotojams.
„Pastato istoriją žinojome prieš priimant sprendimą“, – į pokalbį įsitraukia Rita Kavaliauskienė, „Lewben“ grupės vykdančioji direktorė ir valdybos pirmininkė – „taigi buvome įspausti į tam tikrus rėmus. Tačiau be meno siekėme sukurti patogumą kartu dirbantiems kolegoms.
Įrengėme didžiulę virtuvę, erdvų ir patogų atriumą, tiek poilsiui, tiek darbui ar neformaliems susitikimams su svečiais. Planuojame sporto arba poilsio zoną. Yra vietos dviračiams, paspirtukams, elektromobiliams. Automobilių parkavimo vietų nėra daug, o ir pastato langai nėra dideli. Bet tai senamiestis! Čia kiti privalumai – energetika, aura, žmonės. Norime sukurti namų aplinką ir skaidrią, atvirą, bendradarbystės atmosferą.“
Menas visada su savimi atsineša ir energetinį krūvį, todėl paklausus, kaip reaguoja kolegos, kurie kasdien yra apsupti tokios gausos ir skirtingų kūrinių, Vilius Kavaliauskas patikina, kad darbas meno aplinkoje žmones veikia pozityviai, padeda pasijusti kūrybiškesniems, kuria gerą emocinį klimatą:
„Meno kūrinių išdėstymą kuravau aš su kolegėmis iš „Lewben Art Foundation“. Siekėme atskleisti dabartinę kolekciją ir papuošti biuro patalpas, todėl kiekvieno darbo ar darbų išdėstymas yra kruopščiai apgalvotas. Ne visi tai mato ir ne visada įvertina. Natūralu. Ir tikrai padarėme išimčių, kai vienas ar kitas darbas kolegoms kėlė emocijų. Tačiau esame pakankamai griežti interjero dizainui bei meno kūrinių išdėstymui. Juk muziejuje kūrinių išdėstymo taip pat nekeičia pagal žiūrovo pageidavimą.“
Nuolat supantys kūriniai skatina domėtis menu ir kultūra. Būnant tokioje aplinkoje natūraliai kyla minčių investuoti į meną. Tam niekada nevėlu. Todėl Rita ir Vilius Kavaliauskai noriai dalinasi savo patirtimi tuo susidomėjusiais kolegomis. Tačiau pagrindinis jų siekis savo pavyzdžiu įkvėpti verslo atstovus remti ir puoselėti Lietuvos kultūrą.
O kas toliau?
„Artsy Office“, A. Domaševičiaus g. 9, ateityje bus atviras ne tik „Lewben“ grupės svečiams, bet ir platesnei auditorijai – Vilniaus bendruomenei, miesto svečiams. Tai bus savotiška Bernardinų gatvės patalpų tąsa, kuriose įsikūręs „Lewben Art Foundation“ meno centras. Kai kuriomis progomis ir pagal išankstinę registraciją planuojamos atvirų durų dienas. „Šiemet dalyvaujame „Open House Vilnius“ programoje. Mūsų kolegos aktyviai įsitraukę savanoriauti aprodant ir pasitinkant svečius mūsų namuose“, – į pirmąjį viešą renginį kviečia pastato naujakuriai.
Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ vyks gegužės 13–14 dienomis. Biurą-galeriją „Artsy Office“ bus galima aplankyti ekskursijų metu (registracijos nėra; patekimas į ekskursiją vyksta gyvos eilės principu; ekskursijos vyks kas 30 min.).
