Vilniaus festivalio vadovė: „Muzikinės odisėjos“ nebūtų, jei ne asmeniniai ryšiai

Birželio 2–29 dienomis vyksiančio jau 27-ojo Vilniaus festivalio tema – „Muzikinė odisėja“. Anot Vilniaus festivalio vadovės, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, šioje „kelionėje“ atsispindės sąsajos su Vilniumi. „Į Vilnių visi nori sugrįžti, mes patys sukame ratus, atrandame kiekvieną kampelį – besikeičiantį, išlikusį iš senųjų epochų... Vilniaus festivalyje atsispindi mūsų visų sugrįžimas į savo gimtąjį ar mylimą Vilnių“, – simbolinėmis reikšmėmis Vilniaus klubo Raudonojoje salėje trečiadienį vykusioje Vilniaus festivalio spaudos konferencijoje pasidalino R. Prusevičienė.

R. Prusevičienė svarstė, kad tokio festivalio, koks jis yra dabar, ko gero, nebūtų pavykę suorganizuoti, jeigu ne asmeniniai ryšiai, jais „persmelktas kone kiekvienas festivalio programos koncertas“.

Kaip pavyzdį ji pateikė atidarymo koncerto solistę Camille Thomas. „Aktyvių muzikinių ryšių išlaikymas su mūsų partneriais davė gražias kūrybines idėjas. C. Thomas po pandemijos padarė tokią didžiulę karjerą, būtume jos ir neprisikvietę į Vilnių, bet visa lemia puikūs asmeniniai ryšiai“, – konstatavo Vilniaus festivalio vadovė.

Iš pradžių turėjo vienokią idėją, bet Bruckneris įstatė į vagą

Festivalyje numatoma premjera: kompozitorius Mindaugas Urbaitis tęsia pradėtą „pokalbį“ su austrų muzikos gigantu Antonu Bruckneriu.

M. Urbaitis į A. Brucknerio kūrybą atsigręžia jau ne pirmą kartą, 1996-aisiais buvo parašęs kompoziciją „Bruckner-Gemälde“, o šių metų Vilniaus festivalyje įvyks premjera – skambės „Bruckner Revisited“ orkestrui (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA).

Panašiai kaip ir „Bruckner-Gemälde“, orkestro sudėtis naujame kūrinyje iš vienos pusės sumažinta, iš kitos praplėsta. Orkestras papildytas mušamaisiais, elektrine gitara ir sintezatoriumi.

Vilniaus festivalio atidarymo koncerte skambėsiančio premjerinio kūrinio autorius prisipažino, kad pasirodyti su ankstesniu kūriniu, kuris atidarė patį pirmąjį Vilniaus festivalį, būtų tiesiog neįdomu, bet tokio pasiūlymo, tikino, sulaukęs.

„Dabar kitaip įsivaizduoju, kitaip girdžiu. Ką galima būtų iš A. Brucknerio „išausti“ kažką kitokio? Galbūt tai nebus kažkas pritrenkiančio, nes apskritai A. Brucknerio muzika romantinės kalbėsenos. <...> Muzika toks menas – kažkas iš kažko tam tikru laipsniu kyla, vystosi. Buvo sumanymas – parašyti kitokiu aspektu, galų gale – per tiek metų turiu visai kitą patirtį, tiesiog norėjosi kitaip... Iš pradžių turėjau vienokią idėją, bet A. Bruckneris pats įstatė į vagą, nesileidžia išmušamas, muzikinė kalba ir jos struktūriniai elementai neleidžia „išmušti“, turi susigyventi su juo – lyg per sapną, kažkas plaukia, teka, kažkas nelabai konkretaus... lyg neabejotinai A. Bruckneris... norėjosi pagauti keistą nuotaiką, kaip dabar ir gyvename – permirkę muzikoje“, – sakė M. Urbaitis.

Šiandien, anot kompozitoriaus, muzika įtraukia netgi tuos, kurie neina į koncertus.

„Bet jie vis tiek neišvengiamai girdi muziką, negali nuo jos pabėgti. Įdomu, kaip gyvena tie, kurie nesiklauso sąmoningai, nesimėgaudami, nesigėrėdami muzikiniu vyksmu, o tiesiog į jį patenka, – smalsavo M. Urbaitis. – Nuo pat pirmojo festivalio – šviesaus atminimo Faustas Latėnas, Algirdas Martinaitis – mūsų muzika pritapo prie festivalio koncepcijos, nėra avangardiška kalbėsena, ultramoderni, nes, kai prasidėjo festivalis, jau buvome subrendę kompozitoriai.“

Išlaiko kartelę

VšĮ „Vilniaus festivaliai“ generalinis direktorius Remigijus Merkelys pastebėjo, kad Vilniaus festivalis visuomet išlaiko kokybės kartelę – tarptautiškumą, lietuvių ir užsienio garsių atlikėjų bendradarbiavimą.

„Šitie aspektai ir šitame festivalyje puikiai atsispindi: matome fortepijono virtuozų brolių Jussenų koncertą su lietuvių atlikėjais. Na, o kalbant apie Vilniaus jubiliejaus sąsajas, aišku, atidarymui skirtas kūrinys Onutės Narbutaitės „Centones meae urbi“– seniai sukurtas mūsų mylimam miestui. Labai patiko lietuvių violončelininkų ansamblio „Cello Club“ sumanymas, kuris groja su lenkais „Polish Cello Quartet“. Ne vien tik atskirai kolektyvai savo programas pristato, bet bendradarbiauja su kitų šalių puikiais atlikėjais“, – pastebėjo R. Merkelys.

Programoje numatytas koncertas „Baltijos gaida“, kurio pavadinimas, anot R. Merkelio, talpina ir kito festivalio, vyksiančio rudenį, vardą „Gaida“.

„Tai irgi – šiuolaikinės ir klasikinės muzikos sąlytis. <...> Visada malonu matyti lietuvių autorių premjeras, džiugu, kad Vilniaus festivalis visuomet išlaiko šią tradiciją, tuo prisideda prie lietuviškos muzikinės kultūros puoselėjimo, stiprinimo, nes ne visi festivaliai skiria tam dėmesio, galbūt ne visi gali – turime tai puoselėti“, – kalbėjo jis.

R. Prusevičienė pritarė kolegai, sakydama, kad paminėtos kultūrinės ir politinės sąlygos yra itin svarbios: „Visiems įdomu bendradarbiauti su Vilniumi, nes jis, anot rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės, „yra praaugęs miesto mastelį“, buvęs didžiulės kunigaikštystės sostine, buvęs didžiulių įvykių centre. Išties, Vilnius turi didžiulę trauką, tai, kaip užsieniečiai jį mato – padeda ir mums pamatyti jį visiškai kitais kampais.“

Ypatingi programos akcentai

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, šių metų festivalio pradžios (birželio 2 d.) koncerte „Mano širdis atsiveria tavo balsui“ laukia maestro Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dialogas su prancūzų ir belgų kilmės violončelininke Camille Thomas (organizatoriai gegužės 15 d. pranešė, kad M. Pitrėną pakeis maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas).

Užsienio svečių pasirodymai: Niccolò Paganini šedevrus atliks Paganini ansamblis iš Vienos (birželio 4 d.), Estijos „Glasperlenspiel Sinfonietta“ su dirigentu Andresu Kaljuste ir koloratūriniu sopranu Elina Nechayeva (birželio 9 d.), Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijomis“ nardys ukrainietis pianistas Alexey Botvinovas (birželio 12 d.).

Su Lietuvos kameriniu orkestru ir jo meno vadovu Sergejumi Krylovu koncertuos pianistė iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son (birželio 17 d.), o ypatingu jų programos akcentu taps XVIII a. Vilniaus kašteliono Motiejaus Radvilos meistriškai sukurti divertismentai. Su lietuvių violončelininkų ansambliu „Cello Club“ grieš svečiai iš Lenkijos „Polish Cello Quartet“ (birželio 19 d.), o su LNSO pasirodys ugningasis Vilnių nuoširdžiai pamilusių brolių pianistų Lucaso ir Arthuro Jussenų duetas iš Nyderlandų ir jautriai prie tėvo gimtinės ir savo šaknų prisiliesiantis dirigentas iš Lenkijos Andrzejus Boreyko (birželio 22 d.).

Pianistės Mūzos Rubackytės rečitalyje publikos lauks simboliška kelionė namo su Ferenco Liszto „Klajonių metais“ (birželio 4 d.), o Vaclovo Augustino diriguojamo choro „Jauna muzika“ ir Glebo Pyšniako (violončelė) bei Dalios Dėdinskaitės (smuikas) ansamblio „Duettissimo“ sakralios muzikos programoje „Baltijos malda“ pinsis Vilniaus ir mūsų šalies istoriją priminsiančios gedulo ir vilties gaidos (birželio 14 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje, šis koncertas bus nemokamas).

Visą festivalio programą vainikuos kompozitorės Onutės Narbutaitės dedikacija daugiataučiam Vilniui „Centones meae urbi“. „Ši oratorija išskirtinė ne dėl kokio nors „svarbumo“, o dėl vilnietiško aspekto. Man tai buvo daugiau negu muzikos rašymas, ir yra daugiau nei muzikos kūrinys. Kažkas visuotinesnio, ką privalėjau padaryti iš giliai vidinių paskatų“, – apie oratoriją „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“) sako kompozitorė.

Birželio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje oratoriją atliks LNSO, Kauno valstybinis choras, solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), diriguos Robertas Šervenikas.

Visi festivalio koncertai paskelbti interneto svetainėje filharmonija.lt. Daugiau informacijos apie festivalį – vilniusfestival.lt.