Išlikusi tradicija suveikė neigiamai

Paklaustas, kas, jo manymu, nutiko, kad „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimai nepajėgė atskleisti visų metų kinematografininkų pasiekimų, L. Bareiša svarstė, kad šis įprotis, ko gero, užsiliko iš ankstesnių metų, kai buvo mažai filmų, o komisijai tekdavo atlikti formavimo vaidmenį.

„Būdavo metų, kai išeina vienas ar du vaidybiniai filmai, tada reikėdavo aktorių kategorijoms sugalvoti visokias išeitis. Už trumpametražį filmą būdavo nominuojamas aktorius antraplaniam vaidmeniui, ir pan. Išliko iniciatyvos tradicija, tačiau, šiuo atveju, tai suveikė neigiamai. Filmų ir žanrų gausa neįtikėtina, filmai pasaulyje pastebėti, o gervėse atsitiko taip, kad tik paskutinių keleto mėnesių filmai buvo nominuoti, o visas ruduo, atrodytų, pamirštas?“, – kėlė klausimą pašnekovas.
Laurynas Bareiša

Pasak L. Bareišos, tokie svarbūs ir dideli filmai kaip Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“ su išskirtiniu scenarijumi, ar Prancūzijoje kino teatrų topuose buvęs „Vesper“, Jono Trukano siaubo filmas „Rūpintojėlis“ su visa jaunų aktorių karta, Marato Sargsyano filmas „Tvano nebus“, kurio pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalyje – pamiršti.

„Komisija prisiėmė tradiciškai formuoti iniciatyvą, tačiau dabar to visiškai nereikėjo daryti. Reikėjo tiesiog išplėsti nominacijas, parodyti gausą, o ne pabandyti suformuoti savo vizijas – to nebereikia, turime visą bendruomenę balsuotojų, šimtai žmonių gali išreikšti savo nuomonę – reikėjo duoti galimybę ją išreikšti. Man to pritrūko, savo favoritų sąraše nematau. Ne komisija sprendžia, kas laimės, tačiau, šiuo atveju, netiesiogiai buvo nuspręsta komisijos, nors jinai neturi tos privilegijos (neturėtų turėti). O iš balsuotojų ta privilegija buvo atimta“, – aiškino L. Bareiša.

Iš esmės, L. Bareišos manymu, komisija turėtų atlikti administracinę funkciją, tačiau įvyko priešingai, pareigos sumaišytos, sau prisiimta per daug: „Dabar ji atlieka sprendimo funkciją. Kai ji atlieka sprendimo funkciją – tada jos atrinkimo kriterijai turėtų būti visiškai kitokie. Tada mes turėtume „filtruoti“ kiekvieną narį, žiūrėti ar šališkas, ar ne – dabar to nebuvo daroma, tiesiog deleguoti nariai, kurie turi atlikti administracinę funkciją – atrinkti, už ką potencialiai būtų galima balsuoti. Tai nėra apdovanojimai, kuriuos teikia komisija, juos teikia bendruomenė.“

Viso to galėtų nebūti

Šie metai Lietuvos kinui buvo itin svarbūs, tad, L. Bareiša tęsė, jeigu jų šiemet neatšvęsime – bus visiškai nesvarbu, kad kitąmet įvyks pokyčiai.

„Netgi tų pačių taisyklių keitimas nieko nekeičia... Su tomis pačiomis nuostatomis galėjome visus nominuoti, čia buvo požiūrio klausimas. Reikia keisti šiais metais – nepalikti šitų nuoskaudų. Mokslinės fantastikos filmo „Vesper“ režisierė Kristina Buožytė iš Lietuvos kino centro gavo didžiausią biudžetą per visą istoriją, tiek pat gavo iš Prancūzijos ir Belgijos – istorinis įvykis! Iš Prancūzijos gauti koprodukciją! Režisierė sukūrė filmą, tai sudėtinga, nė vienas lietuvis nėra dirbęs su tokio dydžio filmu, ir jo nenominuoti... Ką mes darome, ką tuomet reiškia nacionaliniai apdovanojimai? Galėtume švęsti kiną, o vietoj to – kalame pleištus: žiūroviškas ar ne; arthauzinis ar ne. Viso to galėtų nebūti“, – kalbėjo L. Bareiša.

Kalbai pasisukus apie susitraukusį nominacijų skaičių, L. Bareiša sakė, kad visi matome, kad nebuvo tik trys pagrindiniai antraplaniai aktoriai, lygiai taip pat su scenaristais ir režisieriais.

„Taisyklėse yra nurodyta – mažiausiai dvi nominacijos. Galėjo padaryti po penkias, ir nieko tokio. Didelė grėsmė gervėms tapti nebeaktualioms, taip ir nunyks susidomėjimas jomis, – nes turi būti atgalinis ryšys. Nesakau, kad reikia nominuoti visus, už viską... Tiesiog sakau, kad komisijos subjektyvumas nediktuotų, neribotų pasirinkimo laisvės. Blaiviai suprantame, kad yra geresni ir blogesni filmai, bet, šiuo atveju, skirtumas tarp to, kaip daugelis įsivaizduoja, ir tai, ką pamatėme – per didelis. Neįmanoma, kad taip neatitiktų, dar galima viską ištaisyti. Būtų smagu, jeigu tai pavyktų“, – vylėsi permainų L. Bareiša.

Net neturi galimybės pralaimėti

Prodiuserė K. Remeikaitė pažymėjo, kad iš kino apdovanojimų organizatorių nepavyko gauti atsakymų į iškilusius klausimus.

„Ko tada verti šitie apdovanojimai? Kaip Laurynas ir minėjo, kai kurie filmai net neturi galimybės pralaimėti, jie nėra nominuoti kaip verti dėmesio. [Svarbu] atkreipti dėmesį į kino lauką, kuris dabar yra labiausiai įvairiapusiškas savo įvairove, žanrais, režisieriais, žiūrovų skaičiais. Pati esu nominuota daugiausia kategorijų, bet man visame šiame kontekste jos atrodo bereikšmės. Nenuvertinu žmonių, kurie dirbo su mumis filme, jie tikrai verti nominacijų, įvertinimų ir apdovanojimų, tiesiog nemanau, kad kiti lygiai taip pat nėra verti viso to, bent jau būti nominuoti“, – konstatavo K. Remeikaitė.
Klementina Remeikaitė

Ji ragino visus nominantus apie tai prabilti garsiai, negalvoti apie savo pačių įvertinimus: „Aišku, tai malonu, bet svarbu suprasti, kokiame kontekste esame įvertinti. Liūdniausia, kad pakeitimai yra daromi po fakto. Komentuodamas situaciją per radiją „Sidabrinių gervių“ atrankos komisijos pirmininkas (Martynas Mickėnas, – aut. past.), kuris yra vienas iš apdovanojimų organizatorių, sakė, kad susitikimas bus rengiamas po dviejų savaičių. Vėlgi, bus per vėlu... Visi sprendimai, kurie turėjo būti priimti šiandien, priimami rytoj“, – pažymėjo pašnekovė.

K. Remeikaitė stebėjosi pačiu komisijos sudarymo principu – į vertinimo komisiją deleguojami asociacijų nariai.

„Tada atsiranda aiški persvara, kas, ką pažįsta, „prastumia“ savo asociacijų narius, filmus. Asociacijų funkcija, atrodytų, vien tik dėl galios pozicijų, o ne bendruomenės bendro kritiško požiūrio. Esame toli pažengę, negalime taip galvoti, kaip prieš dvidešimt metų. Liūdna, kad visgi yra žmonių, kurie suvedinėja asmenines sąskaitas, [vadovaujasi] patinka / nepatinka, antipatijų / simpatijų principais“, – apmaudavo ji ir pridūrė, kad prašymą papildyti nominacijas išpildyti nėra sudėtinga, bet komisijai tai gal šiek tiek „nuims kepurę“. Visgi, tai būtų teisinga. Pripažinti klaidas – didžiausia drąsa.

Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2023“ nominantų sąrašas ČIA.

Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, Metų geriausieji paaiškės birželio 4 d. Kaune vyksiančioje ceremonijoje, kurioje bus įteiktos 22 statulėlės.

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ antrus metus organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru.

Šiemet komisijai vertinti perduotos 64 paraiškos – specialiai renginiui sudaryta komisija geriausius darbus rinko iš 15 vaidybinių, 11 dokumentinių, 13 trumpametražių, 7 animacinių, 6 bendros gamybos ir 12 studentų filmų.

Komisiją sudarė operatorius Vilius Mačiulskis, režisierė, prodiuserė Jūratė Leikaitė, režisierius Linas Mikuta, kino kritikė Živilė Pipinytė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė, prodiuserė Laura Almantaitė, aktorė Monika Valkūnaitė, kino kritikė ir kuratorė Mantė Valiūnaitė bei prodiuseris, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.

Toliau, iki gegužės 28 d., nugalėtojus rinks iš Lietuvos kino industrijos profesionalų suburta Balsavimo komisija, kurią sudarys Lietuvos kino industrijos institucijų deleguoti atstovai. Balsavimo komisijai atiteks užduotis peržiūrėti 30 filmų ir išrinkti laureatus 19-oje nominacijų. Jos darbą prižiūrės tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.

„Delfi“ išsiuntė klausimus kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ atstovams. Gavę komentarą, papildysime.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją