Ci...ci....ci...
Didžiųjų lėlių kompanijoje - jau daugiau nei 20 lėlių. Vieną lėlę sukurti prireikia mėnesio. Po to - kostiumų parinkimas, repeticijos.
“Įvyksta stebuklų, ir kartais numerį sukuriame per dieną, bet dažniausiai - per savaitę”, - aiškino A.Žiūrauskas, pripažinęs, kad “auką” pasirenka kolegų konsiliumas, įtakos turi žiūrovų norai.
Režisierius tikino, kad lietuviai dar nepageidavo nei Vytauto Šapranausko, nei Algio Greitai, nei Arvydo Sabonio. Tačiau Ingos Valinskienės paklausa buvo didelė. Kaip ir “Mokinukių”, kurios jau yra iš kieto putų poliesterolio ir gipso formų su įpurkštu makrofleksu gaminamų didžiųjų lėlių komandoje.
“Didįjį Kauno reviu” sudaro 24 parodijos, kurias atlieka 3 vaikinai ir 5 merginos. Kodėl dainininkų vaidmenis atlieka ir moterys? Lėlių teatre trūksta vyriškų rankų.
“Labiausiai trokštamas yra Rytis Cicinas, - juokėsi A.Žiūrauskas. - Jis - pirmoji mūsų parodija. Ir dabar, kai tik pristatome kokią nors žvaigždę, tarp žiūrovų girdime “Ci...ci...ci...”
Andrius teigė, kad iš pačių dainininkų negirdėjo neigiamų atsiliepimų ir apkalbų. Galbūt santūriau į savo lėlę reagavo Vytautas Kernagis, kuris nepanoro įtraukti jos į savo programą.
“Tiesa, galbūt rimtai Kernagio programai ši parodija ir nebūtų tikusi, - mąstė A.Žiūrauskas. - Tačiau puikiai į tai reagavo Stasys Povilaitis, Edmundas Kučinskas. Pastarasis lėlę buvo pakvietęs į savo jubiliejinę programą. Kalbėta, kad slapta savo parodiją akies krašteliu stebėjo ir Rytis Cicinas. Viktoras Uspaskichas įpratęs prie savo šaržo - ne pirmieji ir ne paskutiniai tai darome”.
Birutę Dambrauskaitę papiktino klaipėdiečiai
“Girdėjau, žinau apie savo lėlę. Kai tai atliekama profesionaliai, draugiškai, tokie dalykai man patinka, - apie savo antrininkę kalbėjo Birutė Dambrauskaitė. Tačiau dainininkė neslėpė pasipiktinimo Klaipėdos parodijų teatru. - Kai mane parodijuoja it kalną, ant galvos kažkokie propeleriai, batus pakeičia “tapkėmis”, tai man labai nepatinka. Mano visos suknelės dailios, elegantiškos, ir mano gerbėjai, draugai, pamatę klaipėdiečių parodiją, labai pasipiktino. Kauniečių sukurta ir mane parodijuojanti lėlė linksma, žiūrovai reaguoja geranoriškai, skamba mano daina. Tiesa, aš pati parodijuoti nieko nesugebėčiau, galiu tik kompanijoje blevyzgoti”.
Lėlių teatro aktorė Rasa Bartninkaitė nusijuokė paklausta, kodėl parodijuoja tik vyrus: “Taip sutapo. Labai norėčiau padirbėti su būsimąja Ingos Valinskienės lėle. Matau jos ugningą charakterį, jai būdingą judesį - į priekį iškišamą koją”.
Rytį Ciciną, Edmundą Kučinską parodijuojančiose lėlėse tūnanti aktorė neslėpė, kad tai unikali galimybė pasijusti žvaigžde.
“Labai įdomu jaustis Ryčiu Cicinu. Ypač vedėjui žiūrovams pranešant, kad į sceną ateina estrados princas, - bandė perteikti atmosferą Rasa. - Ta akimirka yra labai jaudinanti”.
Raktas į Rytį Ciciną
Paklausta apie R.Cicinui būdingus judesius, R.Bartninkaitė prisipažino, kad Ryčio plastika išraiškinga ir savita: “Daugeliui žinomas Ryčio Cicino rankų ir galvos mostas padėjo atrasti raktą į jį patį. Kaip įsivaizduoju Rytį? Besidžiaugiantį, kad gali išeiti į sceną. Jo mostas - ir noras patikti žiūrovams, ir energija, ir nuoširdumas, ir džiaugsmas”.
Ilgai “Pūko” televizijoje ir radijuje dirbusi aktorė neslėpė, kad dažnai matyti dainininkų vaizdo klipai, jų pasirodymai įstrigo ir padėjo labiau įsijausti į jų vaidmenį: “Gyvai bendravau tik su Edmundu Kučinsku, kuris buvo sužavėtas ir pakvietė savo lėlę į laidą”.
Rasa šypsojosi prisiminusi tą dieną, kai E.Kučinskas smalsiai apžiūrinėjo kelių metrų aukščio lėlę, nes nematė, kur yra aktorės veidas. Žinomas dainininkas nustebo, kai pamatė, kad jį įkūnija moteris. “Tai čia jūs?” - stebėjosi E.Kučinskas, bet priėmė labai šiltai. Firminis Edmundo judesys? Rankų mostai, jam būdingi pritūpimai.
Aktorė pripažino, kad žiūrovai, ypač vyrai, mažesniuose miesteliuose keistai reaguoja pamatę, kad vyrus parodijuoja moteris. “Kaip, kaip suprasti?!” - net nerasdavo žodžių.
Kauno lėlių teatro aktorė mąstė, ar tai tik sutapimas, bet būtent po jo parodijų Rytis Cicinas scenoje surimtėjo: “Jis ėmė mažiau judėti, tapo šiek tiek statiškesnis, dainuoja ramiau. Ar tai nuvylė? Taip, taip, nes dabar jis mažiau spalvingas, nei buvo savo karjeros pradžioje”.
Stasys Povilaitis pasigenda politikų
Dainininkas Stasys Povilaitis pripažino, kad labai šiltai reagavo pamatęs savo parodiją: “Ir lėlė panaši į mane, ir kai kurie mano judesiai puikiai pagauti. Beje, ne tik mano, bet ir kitų dainininkų. Patiko Kučinsko, - juokėsi S.Povilaitis. - Tai šaunios parodijos. Galėtų didesnį dėmesį atkreipti ir į politikus. Pamenu per Rusijos televiziją rodė lėlių teatrą - buvo super, tačiau parodijos dingo. Gal rusų politikai per jautriai reagavo?”
Su Stasiu Povilaičiu nebendravęs aktorius Saulius Bagaliūnas sakė, tik iš nuogirdų žinąs, jog jo įkūnytą personažą S.Povilaitis vertino teigiamai: “Žmonės lėlę Stasį Povilaitį sutinka palankiai. Sako, kad pavyko perteikti jo judesį, panaši ir lėlė. Firminis Stasio judesys? Oi, turbūt visi žino jo smagius mosikavimus rankomis, kojų judesius, trypčiojimus”.
Prieš parodijuodamas kitą personažą - Borisą Moisejevą, su kurio lėle, neslėpė S.Bagaliūnas, buvo sunkiausia dirbti, jis ilgai repetavo su režisieriumi: “Labai sunku valdyti burną, atskirai rankas, kojas. Kiekvieną kartą galvoju, ar man tai pavyks, ar ne. Kaip apibūdinti Borisą Moisejevą? Tai tas žmogus, kuris lyg eleksyro trokšta aplodismentų ir dėmesio”.
“Tačiau didelės lėlės suteikia galimybę ne tik draugiškai pasijuokti iš atlikėjo, pavyzdžiui, Cicino, kuris yra tipiškas mūsų kultūros šaržas. Pavyzdžiui, kai išeina Dambrauskaitės, Kernagio lėlės, tai jau ne šou, - mąstė aktorius. - Tai - drama, nes jos skleidžia dainininkų gyvenimišką likimą. Ir kai dainuoja Dambrauskaitės lėlė, atrodo, kad salėje kažkas net nubraukia ašarą”.
