1980 m. balandžio 15 d. mirė prancūzų filosofas, rašytojas ir poetas J-P. Sartre‘as. 1964 metais jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija, tačiau atsisakė ją priimti. Laiške Nobelio premijų komitetui jis rašė: „Parašas Jean-Paul‘is Sartre‘as skiriasi nuo parašo Nobelio premijos laureatas Jean-Paul‘is Sartre‘as“.
Filosofas teigė, kad, priimdamas premiją, įsipareigotų atstovauti Nobelio premijų komitetui, o jam svarbi individuali nepriklausomybė ir atsakomybė tik sau pačiam.
Sartras ir fotografai
Praėjus metams po šių įvykių, 1965-aisiais, J-P. Sartr‘as kartu su ilgamete drauge, rašytoja Simone‘a de Beauvoir lankėsi Lietuvoje. Svečiai viešėjo 5 dienas, o juos lydėjo tuometinis Lietuvos rašytojų asociacijos pirmininkas Eduardas Mieželaitis, prozininkas Mykolas Sluckis ir fotografas Antanas Sutkus.
Vienam garsiausių nūdienos fotomenininkų tuomet buvo 26–eri: „J-P. Sartr‘as ilgai nepastebėjo, kad aš fotografavau - turėjau tik mažą aparatą, neprašiau jo pozuoti. Be to, mes visą laiką su juo kalbėjom apie literatūrą. Paskutinę kelionės dieną jis paklausė manęs, ką aš rašau: poeziją ar prozą. Atsakiau, kad nerašau net meilės laiškų, nes esu fotografas. Jis baisiai nustebo ir pasakė, kad nemėgsta fotografų, išskyrus vieną - Henri Cartier-Bresson'ą“.
Sartras Neringoje
„Didžiausią įspūdį jam paliko paliko kelionė į Kuršių Neriją ir Nidos kopas. Stovėdamas ant jų, vėjui pučiant smėlį į veidą, J-P. Sartras pasakė: „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje. Ir debesys pirmą kartą man po kojomis. Toji kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta mano fotografijoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“.
Ją prancūzų skulptorė Roseline‘a Granet panaudojo skulptūros modeliui. Skulptūra dabar stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje. O ši nuotrauka buvo tapusi tiek J-P. Sartr‘o, tiek mano paties vizitine kortele“, - „Žinių radijui“ sakė fotomenininkas A. Sutkus, bendravęs ir fotografavęs J-P. Sartrą.
„Titanico“ tragedija
1912 m. naktį iš balandžio 14-osios į 15-ąją susidūręs su ledkalniu, nuskendo milžiniškas laivas „Titanicas“. Juo iš Anglijos į Ameriką plaukė daugiau kaip du tūkstančiai keleivių, iš kurių 1500 žuvo. Žmonija dar nebuvo mačiusi tokio didelio laivo - jo ilgis buvo 275 metrai, o aukštis prilygo 11 aukštų namui. Laivas svėrė 46 tūkstančius tonų, jį varė varikliai, kurių galia siekė 50 tūkstančių arklio jėgų. Tačiau išplaukęs į pirmąją savo kelionę, šis laivas negrįžo. Ar galima buvo išvengti tokio milžiniško aukų skaičiaus šios katastrofos metu? Mokslininkai, tyrinėjantis šį įvykį, sako, kad taip - jeigu laive būtų buvę pakankamai gelbėjimosi valčių ir plaustų.
Nelaimę pajuto motina
Štai ką pasakoja viena iš nedaugelio išsigelbėjusių keleivių Eva Hart – tuomet ji, septynmetė, su tėvais plaukė į Ameriką, o nelaimę pirmoji pajuto jos mama: „Ji pajuto tik lengvą bumbtelėjimą, nes mes buvome pakankamai toli, kairėje laivo dalies pusėje, tuo tarpu laivas ledkalnį kliudė dešiniuoju bortu.
Jeigu ji būtų miegojusi, tas trinktelėjimas nebūtų jos pažadinęs – kaip nepažadino nieko, iš esančių gretimose kajutėse. Bet ji nemiegojo, todėl pajuto, kad kažkas nutiko. Ji tuojau pat pažadino mano tėvą. Jis tuo nebuvo labai patenkintas – vien dėl to, kad naktį prieš tai mano motina jį pažadino ir nusiuntė ant denio pažiūrėti, ar nieko bloga neįvyko, nes girdėjusi keistus garsus.
Tąkart tai buvo praplaukiantys ledai, karts nuo karto atsitrenkiantys į laivo šoną. Taigi, kai mano motina pašaukė tėvą tą sekmadienio naktį, jis nebuvo patenkintas. Tuomet ji pažadino mane – ji neaiškino, kodėl, tik pasakė, kad dabar mane aprengs. Aš sušukau – „o, ne, nesirengsiu!“ ir vėl atsiguliau į lovą. Bet tuo pat metu iš laivo denio grįžo tėtis – jis grįžo greitai, nes mūsų kajutė buvo prie pat lifto – taigi, jis atėjo ir pasakė – „geriau apsivilk šitą storą apsiaustą, kurį gavau“.
Pusryčiams negrįžo
Mama atsistojo ir užsimetė apsiaustą. Mane susuko į vilnonę antklodę. Kaip žinoma, „Titanico“ tragedija buvo ta, kad laivas neturėjo pakankamai gelbėjimosi valčių. Jas dar tik leido į vandenį, kai tėtis susirado vieną iš jūreivių, kuris ir pranešė, kad laivas trenkėsi į ledkalnį. Mano mama, pakalbėjusi su vienu pareigūnu, perdavė jo žodžius – mes dabar leidžiame į vandenį gelbėjimosi valtis, tačiau pusryčiams jūs visi jau būsite laive. Taigi, tėtis mane ir mamą įsodino į valtį – jei būtume ir toliau miegoję, išsigelbėti būtume nespėję. Tik dėl to, kad mano mama nujautė nelaimę, aš kalbuosi su Jumis šiandien. O tėtis nebandė gelbėtis pats – jis padėjo kitai moteriai su vaiku. Daugiau aš jo nemačiau“, - pasakojo gyva po „Titanico“ katastrofos likusi E. Hart. Šis 1980 m. darytas įrašas, kaip ir kitų išsigelbėjusių liudininkų prisiminimai, saugomi specialiai sukurtame archyve.
Plaukė ir lietuvis
Beje, tarp garsiojo „Titanico“ keleivių buvo ir lietuvis kunigas Juozas Montvila, kilęs iš Marijampolės rajono. Jis rūpinosi kitais. Užleidęs savo vietą gelbėjimosi valtyse, savo noru liko su tais, kuriems nebuvo vilties išsigelbėti. Juos ramino, klausė išpažinčių.
Nuskendusį laivą prieš 20 metų atrado amerikietis Bobas Ballard‘as. Šiuo metu „Titanicas“ vadinamas didžiausiu muziejumi jūros dugne, tačiau povandeninio turizmo mėgėjai ir suvenyrų medžiotojai spartina jo irimą.
Dostojevskis Vilniuje
1867 m. balandžio 15-16 dienomis, rašytojas F. Dostojevskis, vykdamas į užsienį, užsuko į Vilnių. Jiedu su žmona Anna Snitkina Dostojevskaja apsistojo Didžiojoje gatvėje, „Hano“ viešbutyje. Štai kokius įspūdžius, apsilankius Vilniuje, savo dienoraštyje užrašė rašytojo žmona:
„Mes papietavome ir išėjome apžiūrėti miesto. Jis gana didelis, gatvės siauros, stogai dengti čerpėmis. Šiandien Didysis šeštadienis, todėl mieste didelis judėjimas. Ypač daug pasitaiko žydų, su jais žydės geltonais ir raudonais šaliais ir galvos papuošalais. Vežikai čia labai pigūs. Apžiūrinėdami miestą, mes labai pavargome, nusisamdėme vežiką, ir jis už 10 kapeikų pavėžino mus po visą miestą. Matėme tiltą, paskui koplyčią Jurgio aikštėje, pastatytą lenkų numalšinimo atminimui. Apie septintą grįžome namo. Fiodorui Michailovičiui atėjo į galvą, kad mus apiplėš tuo metu, kai visi viešbučio tarnai ryte išeis į Mišias. Todėl jis užgriozdė visas duris lagaminais ir stalais“ (Dienoraščio tekstas iš T. Venclovos knygos „Vilniaus vardai“).
Astronautikos pradininkas
1961 metais balandžio 12 d. pirmą kartą į kosmosą pakilo žmogus - rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Kosminiu laivu „Vostok-1“ apskridęs Žemės rutulį, orbitoje jis praleido 1 val. 48 min. Tačiau šio žygdarbio, kaip ir vėlesnių kelionių į kosmosą, galėjo ir nebūti, jeigu ne lietuvis Kazimieras Simonavičius.
Aviacijos muziejaus Aviacijos istorijos skyriaus vedėjas Gytis Ramoška sako, jog būtent šis 17 amžiuje gyvenęs karininkas yra laikomas raketos išradėju: „1650 m. K. Simonavičius išleido savo garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“ (Artis Magnae Artilleriae). Vienas iš knygos skyrių vadinasi „Apie raketas“. Čia mokslininkas smulkiai, su visais brėžiniais ir paaiškinimais, aprašo svarbiausius savo atradimus - daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją ir pan.
K. Simonavičiaus knyga sulaukė milžiniško populiarumo – ją vertė į kitas kalbas daugelyje šalių. „Nors kurdamas pirmąsias raketas, K. Simanavičius apie kosmoso užkariavimą dar negalvojo, galime drąsiai teigti, jog būtent mūsų tautietis padėjo pagrindus šiuolaikinei astronautikai“, - sako aviacijos istorikas G. Ramoška. Ir nors vėliau raketų išradėjo K. Simonavičiaus darbus ne vienas mokslininkas bandė savintis, jo palikti rašytiniai šaltiniai neleidžia abejoti, kas yra tikrasis astronautikos pradininkas.
Čiurlionio nesuprato
1911 m. balandžio 11 d. mirė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Baigęs Leipcigo konservatoriją, tapybos M. K. Čiurlionis mokėsi Varšuvos dailės mokykloje, kur ir buvo eksponuoti pirmieji jo darbai. Lietuvoje kaip dailininkas jis debiutavo 1906 m. pabaigoje - Pirmojoje lietuvių dailės parodoje.
Tačiau jo kūriniai, anot dailės istorikės, daktarės Laimos Laukaitės-Surgailienės, sukėlė įvairių atsiliepimų, dažnai ir neigiamų. M. K. Čiurlionio darbų daug kas nesuprato, tačiau pats menininkas nemėgo aiškinti savo kūrybos. Klausiamas, kas pavaizduota viename jo paveiksle, jis atšovė: „Automobilis...“.
Esperanto
1917 m. balandžio 14 d. mirė esperanto kalbos kūrėjas Ludovikas Lazarus Zamenhofas. Pats būdamas žydų tautybės, Rusijoje susidūrė su etniniais konfliktais. Būtent tada jam ir gimė idėja apie visiems bendrą kalbą. Pagrindinis šios dirbtinai sukurtos kalbos tikslas – vienyti skirtingų tautų skirtingomis kalbomis bendraujančius žmones, kad nei viena kalba neturėtų pranašumo.
Dirbtinę kalbą L. Zamenhofas kūrė gyvendamas Lietuvoje. Ir nors mokslininkas davė leidimą kitiems ją tobulinti, esperanto iki šių dienų išliko beveik nepakitusi. Tyrimai skelbia, jog esperanto kalba išmokstama 10 kartų greičiau nei anglų. Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, jog šiandien mokančių esperanto kalbą pasaulyje yra iki keliolikos milijonų žmonių.
Leisti numirti ar ne?
2001 m. balandžio 10 d. Olandijos parlamento aukštieji rūmai balsavo už eutanazijos legalizavimą. Diskusijų šia tema nuolat kyla ir Lietuvoje. Eutanazijos, graikiškai - „gražiosios mirties“ – šalininkai įsitikinę, jog kiekvienas žmogus turi teisę numirti oriai. Tačiau jų oponentai klausia – ar gali žmogus turėti moralinę teisę nutraukti tai, ką jam suteikė aukštesnės jėgos – gyvybę, juolab ar etiškas mediko elgesys, užuot gydžius, padėti numirti?
Kol kas eutanazija įstatymiškai įteisinta Belgijoje ir Olandijoje. Tačiau tai nereiškia, kad eutanazija vykdoma tik ten - vienas Danijos institutas paskelbė, jog per metus šioje šalyje įvykdoma 500 eutanazijos atvejų. Kartais tai vyksta pacientui žinant, kartais ne. Taigi, geriau diskutuoti dėl tai reguliuojančio įstatymo, negu apsimesti, jog tokie dalykai nevyksta.
Trumpai
1963 m. balandžio 12 d. Niujorke įvyko pirmasis solinis amerikiečių daininko Bobo Dylano koncertas.
1965-aisiais jo sukurta daina „Like A Rolling Stone“ Anglijoje pripažinta svarbiausiu kūriniu, pakeitusiu pasaulį. Šią žinią paskelbė vienas britų žurnalas, apklausęs muzikantus, režisierius ir aktorius – šie turėjo nurodyti šimtą svarbiausių dainų, knygų ir filmų, turėjusių didžiausios įtakos pasauliui per paskutiniuosius 50 metų. Apklausos dalyvių dažniausiai buvo minimas būtent šis B. Dylano kūrinys. Beje, „Like A Rolling Stone“ pripažinta ir geriausia visų laikų daina.
1981 m. balandžio 12 d., sulaukęs 66 metų amžiaus mirė pasaulio bokso čempionas Joe Louis. Pasaulio čempiono titulas jam priklausė net 12 metų. Jis laimėjo 68 iš 71 kovos.
1452 m. balandžio 15 d. gimė italų Renesanso tapytojas, skulptorius, mokslininkas ir inžinierius Leonardo da Vinci.
1629 m. balandžio 14 d. gimė olandų mokslininkas ir astronomas Christiaanas Huyghensas. Jis pirmasis pastebėjo Saturno žiedus, o laikrodžio reguliavimui pasiūlė naudoti švytuoklę.
1755 m. balandžio 10 d. gimė vokiečių medikas Christianas Hahnemannas, padėjęs pagrindus homeopatijai.
1833 m. balandžio 10 d. Europoje pirmą kartą pasirodė degtukai.
1871 m. balandžio 16 d. Vokietijos sostine buvo paskelbtas Berlynas.
1889 m. balandžio 16 d. gimė JAV nebyliosios kino komedijos žvaigždė Charlie Chaplinas. Jis buvo aktorius, režisierius, prodiuseris, tris kartus buvo apdovanotas „Oskaru“ .
1998 m. balandžio 16 d. senelių prieglaudoje netoli Kanados ir JAV sienos mirė 117 metų sulaukusi Marie Louise Meilleur – manoma, kad ji buvo seniausia pasaulio gyventoja.
„Laiko vinys“ - penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val. ).
