„Deutsche Oper Berlin“ užsakymą parašyti kamerinę operą kompozitorė gavo kartu su dar dviem jaunais kūrėjais – Germán Alonso Sina bei Fani Sani. Trys kompozitoriai sukurti kamerinės operos triptikui „Neue Szenen VI– Exposed“ buvo pasirinkti iš daugiau nei šimto dvidešimt aplikavusių kūrėjų, kurių kūrybos katalogus vertino ir atrinko „Deutsche Oper Berlin“ dramaturgai, bendradarbiaudami su Hans Eisler muzikos akademija.
„Labai džiaugiausi gavusi tokį užsakymą, tačiau kartu šis projektas ir labai didelė atsakomybė. Konkurse dalyvavo labai daug mano kolegų iš įvairių šalių, o pirmuosius rodymus stebėjo daugelio operos teatrų ir festivalių dramaturgai bei vadovai. Visa tai žinodama, o taip pat jausdama ir didelį pagarbos ir atsakomybės jausmą žmonėms, kurie pasidalino savo istorijomis mūsų dokumentinei operai, jautriai komponavau kiekvieną taktą, iš tiesų buvo ir daug bemiegių naktų kūrybinio proceso metu...“, – kūrybinį kelią iki operos prisimena Juta Pranulytė.
Jutos Pranulytės dokumentinė kamerinė opera ėmėsi nagrinėti itin jautrią temą – tikrąjį santykį tarp žmogaus kūno ir tapatybės. Visas operos libretas – įvairių interviu konkrečiomis temomis ir aspektais apie žmogaus kūną rezultatas. Čia skirtingi balsai atskleidžia vis kitokį, individualų savęs ir savo kūno suvokimą.
„Labai įdomu kiek mažai mes apie šias temas kalbame tarpusavyje – atvirai. Net artimiausi draugai gali turėti labai skirtingą požiūrį į kūną, standartus... O taip pat, vyrauja itin dideli skirtumai tarp kultūrų. Visgi pagrindinė motyvacija rinktis šią temą – asmeninė patirtis. Mano pačios kompleksai dėl savo kūno, jausmas, kad esu nepakankama, gėdos jausmas... Kalbėdamos su, visų pirma, artimiausiais žmonėmis, kartu su dramaturge atradome labai skirtingų ir jaudinančių istorijų. Mūsų pokalbiai – jautrūs, ypatingai atviri šiomis paslėptomis temomis. Buvo gera apie tai kalbėtis. Žinau, kad visai kūrybinei komandai tai turėjo didelį terapinį poveikį“, – sako kompozitorė.
Būtent kūnai – mylintys, nykstantys, kvestionuojantys ir kvestionuojami – tapo jungiamuoju elementu trijose „Neue Szenen VI– Exposed“ operose. Nepaliaujamas savęs kvestionavimas, egoizmas ir vienatvė tarp negailestingo savęs vertinimo bei susvetimėjimo bendraujant su savo kūnais – visa tai iš skirtingų ir gyvenimiškų patirčių atsiskleidė trijų jaunų menininkų kurtose kamerinėse operose.
Pasak kompozitorės, kiek teko girdėti atsiliepimų po „Physical Education“ premjeros – žiūrovai buvo paliesti ir galėjo susitapatinti su pasakojamomis istorijomis: „tai ne dažnai nutinka operoje – daugelis repertuarinių operų pasakoja istorijas, kurios yra labai nutolusios nuo šiandienos, dažnai vyrauja seksizmas, tad režisieriai nuolat turi ieškoti itin kūrybingų sprendimų, kurie jas aktualizuotų. Bijojau, kad istorijos „neišsitransliuos“, kad muzika ir vizualiniai režisieriaus sprendimai veiks stipriau nei tekstas, tačiau visgi ne vienas žiūrovas verkė, prisiminė savo senelius, tėvus, draugus, atpažino save, sekė dainininkų balsais pasakojamas istorijas.“
Nors tai – pirmoji kompozitorės Jutos Pranulytės operos premjera, kūrėja operos lauke nėra naujokė. Per pastaruosius keletą metų kompozitorė spėjo sudalyvauti festivalio „Aix en Provence“ rezidencijoje „Young Women Opera Makers“ (vadovė Katie Mitchell), taip pat – „Opéra Orchestre National Montpellier“ rezidencijoje „Paroles et Musiques“.
Artimiausiuose kompozitorės planuose – koncertas Grace, o liepos mėnesį įvyks J. Pranulytės kompozicijos „Lullaby“ penkiems balsams ir penkioms violoms da gamboms premjera Jorko senosios muzikos festivalyje.
