Antrojo reiso parodos versijoje įvyko kai kurių pakitimų, kurie tęsia pirminį parodos pasakojimą, kartu jam oponuoja. Parodos atnaujinimo idėja – lyg kelionės laike ir erdvėje, kurių metu iškyla nauji aplinkos įspūdžiai, emocijos, potyriai. Arba – lyg simbolinis kelionės traukiniu atkartojimas.
Prie šio reiso prijungia nauji dalyviai – kolekciją ypač pagyvina emocingas menininkės Daivos Kairevičiūtės skaitmeninės spaudos fotografijų ciklo „Horizontalės“ (2021) fragmentas, skirtas šiuolaikinio šokio kompozicijų performansinėms improvizacijoms. Taip pat – „magistralinę“ geležinkelinę parodos liniją pratęsiantis kyjivietės grafikės Olesyos Dzhuraevos kūrinys „Immersion in the landscape“ (2022). Su ja susiję ir H. Čerapo bei G. Lukaitės, iš dalies ir K. Norvilaitės-Geniušienės, V. Sevrukienės, R. Eidukaitytės naujai eksponuojami kūriniai. Ekologinio dizaino asociacijos EKODA narių – menininkių tandemo Editos Sabockytės-Skudienės ir Alevtinos Ščepanovos dizaino objektas „Herbariumas“ (2019) papildo ekspoziciją ir pirmojoje parodos versijoje reprezentuojamą tvarumo, ekologijos tematiką.
Šis projektas – tarsi 2019 m. Geležinkelių muziejuje vykusios parodos „Iš R. kolekcijos: meninės/techninės trajektorijos“ tąsa, kaip geležinkelio bėgiai išsišakojanti į keletą skirtingų bei tarpusavyje persipinančių teminių linijų. Kolekcija – tai simbolinis daugiau nei dešimties metų kūrybinis „bagažas“, kuratorės bei bendradarbiaujančių menininkų sukauptas tyrinėjant Vilniaus geležinkelio stotį bei įvairiausius Lietuvos traukinių maršrutus, su traukinių eismu susijusius artefaktus, nuotaikas, įvykius, istorijas. Į kūrybinį „rinkinį“ įsilieja ir kitų projektų fragmentai – įgyvendintų su grupe „IŠ REIKALO“, taip pat – Dūmų fabrike, buvusios Šv. Jono gatvės galerijos rūsiuose, viešose miesto erdvėse.
Parodos pavadinime pabrėžiamas siekis sugrįžti ir įveikti erdvę – tai ritualai, atliekami menininkams tarsi iš naujo prisijaukinant Geležinkelių muziejaus patalpas, kurios neseniai buvo iš pagrindų atnaujintos, tačiau labiau pritaikytos teminėms parodoms, edukacijoms, todėl yra kupinos eklektiškų „neparodinių“ elementų, su kuriais kartais įdomu konkuruoti ir galynėtis, kartais – susilieti, pritapti ar juos pratęsti.
„Magistralinė“ arba „geležinkelinė“ parodos tema bei simbolinė traukinių maršrutų linija susitelkia ties kelionės, traukinių eismo tema. Ekspozicijoje išsiskiria ir dar kelios teminės, vizualinės perspektyvos. Kai kurios byloja ir apie pačius parodos dalyvius, kurie yra ne tik menininkai, bet ir parodų kuratoriai, galerininkai, mokslininkai bei meno lauko tyrinėtojai. Kitos pabrėžia paties meninio vyksmo ypatumus, arba – kūrybos kalbos pobūdį. Tai ryški „tapybinė“ linija, kurioje ryškėja įvairios šiuolaikinės gestiškosios tapybos apraiškos. Ne mažiau svarbi ir moteriškoji savirefleksija, kupina (auto)ironijos, kartu – jautrių, intymių pasakojimų ir siužetų.
Tarp parodoje eksponuojamų kūrinių galima įžvelgti ir savitų asketiškų „arte povera“ stilistiką primenančių ieškojimų, o galbūt – tvarių, tausojančių sprendimų, siekiant atkreipti dėmesį į vartojimo kultūros apraiškas ir meno lauke. Margoje parodos ekspozicijoje atsispindi ir karo niokojamos Ukrainos tema – per nostalgiškus vaizdus, ilgesio ženklus, besiskleidžiančius ukrainiečių kilmės menininkių darbuose.
Parodoje dalyvauja: Rasa Brazauskaitė, Henrikas Čerapas, Rūta Eidukaitytė, Olesya Dzhuraeva (Ukraina), Robertas Gritėnas, Kristina Gudonytė-Dūdienė, Gustas Jagminas, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Gražina Jurgelevičiūtė, Daiva Kairevičiūtė, Mažena Kaminska, Agnė Kulbytė, Goda Lukaitė, Arvydas Martinaitis, Kristina Mažeikaitė, Kristijonas Miliūnas, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Kristina Norvilaitė-Geniušienė, Inga Orenius (Lietuva/Ukraina), Ieva Paltanavičiūtė, Edita Sabockytė-Skudienė & Alevtina Ščepanova, Tania Serket, Vida Sevrukienė, Eglė Vertelkaitė.
Parodos kuratorė – Rasa Noreikaitė-Miliūnienė
Parodos fotografė – Daiva Kairevičiūtė
