Jei mokesčiai didės – kultūros paslaugos pabrangs
Paklausta, kaip ši mokestinė reforma paveiks kultūrininkus, Lietuvos šokių informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė sakė, kad jei mokesčiai bus didesni, automatiškai išbrangs kultūros paslaugos.
„Kalbame apie kultūros biudžetą, kuris yra toks, koks yra. Visi gaunami biudžetai bus įtakojami šitų mokesčių. Visą laiką buvo palengvinimas samdant šokėjus, kuratorius pagal individualią veiklą. Neįdarbinant su darbo sutartimis buvo galima daugiau žmonių pritraukti, daugiau projektų įgyvendinti su ta pačia suma. Projektinės lėšos – nuo 5tūkst. iki 40 tūkst. eurų vienam projektui. Turėdamas tą pačią sumą ir samdydamas žmones pagal individualios veiklos pažymą tu daugiau gali padaryti. Jeigu turi tą pačią sumą ir samdai žmones pagal darbo sutartį, įdarbini – tu gali mažiau padaryti. Tikrai, šitas mokestis stipriai nulems veiklų apimtis“, – pažymėjo G. Masteikaitė.
Yra ir geroji reformos pusė
Bet iš kitos pusės, tęsė ji, jeigu šie pokyčiai dirbantiesiems pagal individualią veiklą suteiks socialinę apsaugą, socialines garantijas, pensijas ir visas kitas garantijas, ką turi dirbantieji – tai yra geroji pakelto mokesčio pusė. Anot pašnekovės, nereiktų pamiršti pridėtinės vertės, kurią gaus mokantys didesnius mokesčius.
„Nėra vien tik blogai. Visos permainos gąsdina, tai normalu, esame sritis, kuri apskritai turi mažą finansavimą. Kultūros sritis – mažiausiai finansuojama iš visų kitų. Labai daug kultūros ir kūrybinių industrijų žmonių dirba pagal individualią veiklą. Tai teikia galimybę mažoms organizacijoms, ypatingai – viešosioms įstaigoms, kurios dirba projektiniu pagrindu, turėti kvalifikuotus darbuotojus, profesionalus, įgyvendinti savo veiklas. Nes kiekvienas įdarbintas žmogus stipriai „iškeldavo“ biudžetą dėl mokesčių. Kai tu turi minimalų finansavimą, normalu, kad tu skaičiuoji, ką gali su tais pinigais padaryti. Visada vertini, ar geriau įdarbini, ar samdai keletą profesionalų iš šono. Dabar mokesčiai susivienodins, veiklos apimtis nulems turimos lėšos“, – įžvalgomis dalijosi G. Masteikaitė.
Kultūros sektorius trauksis
Su prognozėmis, kad įvykus minėtiems pokyčiams kultūros sektorius trauksis, G. Masteikaitė sutiko.
„Visada būna susitraukimas, ir dėl tos pačios infliacijos, – turime tuos pačius pinigus, o 30 proc. visos paslaugos labiau pabrangusios. Automatiškai traukiasi galimybės kažką daryti, nes kainos kyla. Labai stipriai nulems mūsų galimybę įtraukti darbuotojus / profesionalus daryti daugiau veiklų, nes tu skaičiuoji – ką gali su turimais pinigais, kurie yra tie patys, padaryti kiekvienais metais. Logiška. Mums, kaip šokių informacijos centrui, kaip nevyriausybinei organizacijai – šis pakeitimas tikrai nulems mūsų veiklos apimtis, nes daug žmonių samdome pagal individualią veiklą – tiek kūrybininkus, tiek viešųjų ryšių specialistus, tiek dizaino žmones, kuratorius, koordinatorius“, – konstatavo ji.
Pasigedo išsamesnės diskusijos
Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) vadovė Eglė Ganda Bogdanienė taip pat pirmininkauja ir Vizualaus meno tarybai prie Kultūros ministerijos.
„Esame kaip patariamasis institutas, o kadangi šiandien pas mus buvo iš anksto suplanuotas posėdis (kalbėjome apie procentą kultūrai, finansavimo planus iki 2026-ųjų), tuo pačiu paklausiu apie šias naujienas, bet ministerija – politinė institucija, pažymėjo, kad nėra įgalioti komentuoti, nes yra neįsigilinę. Suprantu, formalus atsakymas. Pasitarėme tarp vizualaus meno tarybos atstovų, jie visi sako: su mumis niekas nesitarė, kokiu būdu šis projektas buvo diskutuojamas bendruomenėje?“, – išsamesnės diskusijos pasigedo ir E. G. Bogdanienė.
Vizualaus meno taryba, pašnekovė tęsė, savo posėdžio protokole paprašė Kultūros ministerijos patarpininkauti, ir paprašyti, kad Finansų ministerija pateiktų išaiškinimą, koks laukia pokytis ir kas iš to bus.
„Kaip menininkams ir kūrėjams pagerės situacija? Mano manymu, pablogės... Vizualaus meno taryba, kolegos norėtų išsamesnio išaiškinimo, tikimės, kad bus pasidomėta ir kūrėjų bendruomenės nuomone“, – sakė E. G. Bogdanienė.
Išsakydama Dailininkų sąjungos poziciją, E. G. Bogdanienė pažymėjo, kad individualios veiklos pažymos, kaip veikia dabar (15 proc. GPM + Sodros mokestis) – yra būdas menininkams papildomai užsidirbti.
„Vien tik iš pavienių veiklų mažai kas gyvena, bent jau meno pasaulyje dauguma turi darbo santykius, kad ir ugdymo (formalaus ar neformalaus) srityje. Dizaineriai turi savo mažąsias įmones arba dirba viešose įstaigose, turi įsteigę akcines bendroves. Aišku, dirba ir su verslo liudijimais (daugiausia architektai), panaši tvarka – irgi 15 proc. GPM + Sodros mokestis. Autorinės sutartys jau kitaip – moki ir Sodros mokestį (19,5 proc.), ir GPM; o paslaugos pirkimo sutartis – moki tik GPM. Jeigu teiki intelektinės veiklos paslaugą, ar, mūsų atveju, kuruoji parodą, tai mes galime pasirašyti intelektinės paslaugos pirkimo sutartį, kad būtų sukuriama parodos kuravimo koncepcija. O kai dirbi pagal darbo sutartį – mokama 20 proc. GPM ir Sodros mokestis (19,5 proc.), papildomai visi draudimai ir t.t. Man atrodo, kad bandoma prilyginti individualią veiklą, verslo liudijimus prie tos pačios mokestinės sistemos kaip darbo užmokestis“, – svarstė LDS pirmininkė.
Mokesčiai už atliktus darbus neturėtų būti vienodi
Finansų ministerijos teigimu, teikiamu pasiūlymų paketu „žengiamas tvirtas žingsnis į priekį mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą.“
„Moki mokesčius, išrašinėji sąskaitas–faktūras – kur tas šešėlis? Jeigu sieki šešėlio – bet kokią sistemą „nulauši“. Dabar viskas kompiuterizuota. Bet ir algos vokeliuose primokamos... Dailininkų sąjungoje dalis narių nuolatos dirba savo tiesioginį darbą, už kurį gauna atlygį pagal darbo sutartį. Samdome žmones, kurių reikia kryptingoms, atskiroms, vienetinėms veikloms – tarptautinių projektų įgyvendinimui, parodos kolekcijos sukūrimui <...>. Ir taip tie pinigai – tėra centai... Visas kultūrinis sektorius, jisai yra labai jau vargstantis“, – konstatavo ji.
E. G. Bogdanienė atkreipė dėmesį, kad dauguma pasaulio šalių kūrėjo profesiją išskiria mokestinėmis lengvatomis. „Gerbiant bet kokią kitą specialybę – dirbu ir vadyboje, daugelyje sričių, galiu gerai identifikuoti, kuo skiriasi kūrybinis procesas, kuris iš tikrųjų reikalauja daug paruošiamojo darbo, norint sukurti vienetinį produktą. Negali jo lyginti su tiražuojamu – tai kitos darbo sąnaudos – intelektinės taip pat. Mokesčiai už atliktus darbus negali būti vienodi. PVM lengvata maistui po pandemijos yra, o kūrėjui nėra... Kur logika? Nėra visiškai. Kaip nulaužti tuos excelius? Visiems vienodos tvarkos, bet nėra vienodų žmonių, vienodų profesijų. Dirbu akademijoje, Dailininkų sąjungoje, ekspertuoju Kultūros taryboje – tai tris kartus sumokėjus „Sodrai“ ir GPM, kuri vieta mano gyvenime pagerės, išskyrus tai, kad dirbdama uždirbsiu mažiau? Absoliučiai šitas dalykas nepalaiko mano darbinės motyvacijos“, – sakė E. G. Bogdanienė.
Negalima visko matuoti pagal vieną kurpalių
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai vadovaujantis Jonas Staselis pastebėjo, kad viena iš pagrindinių skirčių tarp dirbančių pagal darbo sutartį ir veikiančių pagal individualią veiklą yra nesukuriamas veiklos ir pajamų tęstinumas.
„Individualios veiklos, kurios labai reikalingos ir svarbios visuomenei, tokios kaip bandelių kepėjai, batų taisytojai, dar kažkas – užsiima nuolatine veikla. Klientas gali ateiti, gali ne, – bet tai yra ilgalaikė, tęstinė mažosios bendrovės [modelio] forma. Su menine kūryba to nėra. Nuspėti, kada gali ateiti užsakymas sukurti kūrinį, – praktiškai neįmanoma. Kalbant apie įmonę, kur yra nuolatiniai darbo santykiai – darbuotojai gauna darbo vietą, įrankius, jam pažadama tęstinė veikla, sutartomis pajamomis, kurios laikui bėgant didėja. Tai yra du skirtingi dalykai“, – kalbėjo J. Staselis.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas pažymėjo, kad pajamos yra skirstomos į dvi grupes. A klasės pajamos (pajamos iš nuolatinio darbo), kai GPM mokestį sumoka darbdavys, B klasės pajamos, kai GPM sumoka pats asmuo, gaunantis pajamas už savo veiklą.
„Net ir GPM skirstomas į dvi kategorijas. Natūralu, kad turėtų būti ir skirtis tarp bendro apmokestinimo. Turime įvertinti, kad pajamos už meno kūrinių pardavimus ateina iš gebėjimų, sukauptos patirties. Tas pajamas sukurti reikia įrangos, kurią žmogus turi įsigyti iš anksto, nežinodamas investicinės grąžos. Paskaičiuoti atsiperkamumą – labai sunku“, – vertinimo neatitikimus įžvelgė J. Staselis.
Siekis suvienodinti apmokestinimą, anot J. Staselio, skamba keistai: „Nebuvo kvietimo išsakyti įžvalgas ar rizikas, padarytas sprendimas ir dabar duotas laikas greitam atsakymui. Iš to, kas pateikta – ganėtinai [skendėja] rūke. Taip, kaip valstybė ketvirtame nepriklausomybės dešimtmetyje veikia – įvardinčiau kaip nebrandumą. Su visuomene reikia kalbėtis, tai demokratijos pagrindas, o ne ateiti ir padėti ant stalo. Normaliose demokratinėse valstybėse viskas yra išdiskutuojama. Tai nėra kritinis atvejis, kad šitą mokestinę reformą reikia daryti „čia ir dabar“. Pasaulis nesugrius, kodėl nepasišnekėti? Suprantu, kad didelių išimčių norisi išvengti, kad būtų tam tikra sistema. Bet negalima ant vieno kurpalio visus užmauti“, – kalbėjo J. Staselis.
Visą paveikslą matant, matysis ir kitas vaizdas
Kultūros ministras Simonas Kairys neskubėjo vertinti naujojo mokestinių pasiūlymų paketo. „Pirmiausiai, pradedant nuo ministerijų, baigiant koalicijos partneriais – mokesčių reforma visa apimtimi buvo ką tik pristatyta. Taip, prieš pusantrų metų tiems reikalams buvo skirta darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Kultūros ministerijos atstovas. Kažkokių konkrečių dalykų nebuvo nutarta, tiesiog pasidalinta tuo, kas neramina. Neatsakingai elgčiausi [komentuodamas], nepadarius vienų ar kitų vertinimų, analizių, nepasikonsultavus su sektoriumi, bet viešumoje išsakytas nuomones – girdime“, – sakė S. Kairys, ir paragino matyti visą pakeitimų visumą.
Kultūros ministras naujuose mokestiniuose pasiūlymuose įžvelgė ir pliusų, tarp jų – PVM mokėtojo kartelės pakėlimas. „Tai seniau pateiktas Liberalų sąjūdžio siūlymas, kuris atsirado dabartiniame pakete. Daugiausia diskusijų buvo dėl pelno mokesčio lengvatos kinui, kas irgi yra atsiradę – kino lengvata yra pratęsiama“, – sakė ministras. Prie šio pakeitimo, tęsė jis, prisidėjo ir Kultūros ministerija.
Kūrėjams kilusių neaiškumų paaiškinimo, S. Kairys tikino, bus ieškoma ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime.
„Klausimas grįžta į mokesčių patariamąją darbo grupę, yra įvairiausi tarpinstituciniai derinimai, galų gale – politinės platformos. Akivaizdu, kad tribūna visoms nuomonėms yra sudaryta, o kur kas kokių nuogąstavimų turi, juos reikės išsakyti, ir ieškoti kažkokių sprendimų. Kaip ir minėjau, jautriausia vieta žiūrint iš Kultūros ministerijos taško – būtent kūrybiniai darbuotojai, kurie dirba pagal verslo liudijimą. Kaip matome, ypač iš vakarykščių reakcijų, – jautriausiai ir sureagavo“, – pastebėjo ministras.
Paklaustas, ar ministerija šioje situacijoje neliks nuošalyje, S. Kairys patikino, kad diskusija vyks, su kultūros sektoriaus atstovais turintys betarpišką ryšį: „Nesame tokia biurokratinė institucija, kad reikėtų [oficialaus] formato, kviesti į posėdį, turime betarpišką ryšį su sektoriaus atstovais, su kuriais irgi bandome visą šitą situaciją išsiaiškinti, ir pan. Matosi, kad tam tikri argumentai dabar viešoje erdvėje dominuoja labiau nei kiti, kurie yra pozityvūs. Kaip ir minėjau, visą paveikslą matant, matysis ir kitas vaizdas. Yra GPM, bet yra ir PVM, kurio kartelė nuo 45 tūkst. kyla į 55 tūkst., kai jau tampi PVM mokėtoju – tai irgi yra mokestinė našta. Visus tuos dalykus įvertinus, išklausius, ta diskusija, neabejotinai vyks. Matomas ir pliusas šitos reformos, turime matyti viską pilnai. Tarkim, ir mano atstovaujamos politinės jėgos frakcija formuluoja savo poziciją, tariasi su ekspertais – akivaizdu, langas visoms reakcijoms yra, ir tos reakcijos įvyks.“
Finansų ministerija: siūloma palaipsniui mažinti šiuo metu esantį atotrūkį
Finansų ministerijos atsiųstame atsakyme aiškinama, kad parengtame mokestinių pasiūlymų pakete siūloma palaipsniui mažinti šiuo metu esantį atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo.
„Visų pirma, užtikrinant, jog tokiems asmenims tenkanti mokesčių našta būtų adekvati jų gaunamai naudai, o iš kitos pusės, kalbant apie pokyčius socialinio draudimo srityje – leistų tikėtis pagrįstų socialinių išmokų draudžiamojo įvykio (liga, pensinis amžius ir kt.). Šiam tikslui pasiekti siūloma į GPM tarifą įtraukti bazinės pensijos dalį, kurios mokėjimas iš socialinio draudimo biudžeto buvo perkeltas į mokėjimą iš valstybės biudžeto, atitinkamai perskaičiuojant jį ir individualios veiklos pajamoms, kuris iki šiol nebuvo perskaičiuotas“, – atsakyme rašo Finansų ministerijos atstovai.
Pasak jų, peržiūrint individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, siūloma neleidžiamiems atskaitymams priskirti nuo tokios veiklos pajamų sumokėtas VSD ir PSD įmokas, kurios iš esmės yra skirtos ne pajamoms uždirbti, o gyventojo socialinei apsaugai užtikrinti.
„Toks pakeitimas, be kita ko, reikštų teisingesnę apmokestinimo sistemą dirbančiųjų pagal darbo sutartis atžvilgiu, kurių pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu neatsižvelgiant į nuo tų pačių pajamų sumokėtas privalomas draudimo įmokas. Kartu svarbu paminėti, jog savarankiškai dirbantys asmenys mokėtų 1,31 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą ir, ieškodami darbo, gautų panašias išmokas į dirbančiuosius pagal darbo sutartį“, – pažymėjo Finansų ministerijos atstovai.
Siūlomų mokestinių pakeitimų prezentaciją galima rasti ČIA.
