Savo pirmojoje personalinėje parodoje „Oda ir kiautas“ Vilniuje menininkas Nikita Kadanas, gyvenantis Kyjive, (re)konstruoja slėptuvę, kurioje dirbtinė aplinka susilieja ir formuoja gyvenamąją aplinką – kaip kvėpuojantį gyvą organizmą, su naujais organais, oda ir kiautu. N. Kadanas, kaip meno darbų-įkalčių kūrėjas, organizuoja erdvę pasitelkdamas objektus, ne tik atskleidžiančius katastrofos veikimą, bet ir veikiančius taip, kaip veikia slėptuvės ar net ginklai, galintys apsaugoti žmogaus ir pastatų odą.
Karas Ukrainoje – pagrindinė parodos ašis
„Gali pasirodyti, kad šiuo metu Ukrainoje architektūra sabotuoja pati save. Namai ir pastatai, pastogę ir prieglobstį suteikiantys architektūriniai kiautai nebeįstengia vykdyti savo saugojimo funkcijos. Stumdomi ir plėšomi Rusijos agresijos, jie griūva ir užspaudžia viduje besislepiančius kūnus, daiktus ir kūrinius. Tęsiasi chaosas, siaubas ir prievarta, kurios įkalčius mes matome daugiau kaip žiūrovai, o ne dalyviai. Kaip šią Rusijos sukeltą mėsmalę pavojaus apsuptyje išgyvena menininkai? Kokius materialinius karo paveiktos aplinkos ir sugriautų bei eižėjančių gyvenimų aspektus interpretuoja? Mane labiausiai veikia tai, kad tikrai dar įmanoma filosofinė ir meninė karo suniokotų objektų ir sužeistų kūnų refleksija. Kartu jaučiu, kad ji ne tik įmanoma, bet ir gyvybiškai būtina, ypač tolstant nuo žmogaus / technologijų ar žmogaus / gamtos dichotomijos“, – sako parodos kuratorė Justė Kostikovaitė.
„Tai, matyt, jautriausia paroda, kokią esame rengę „Lewben Art Foundation“ meno centre. Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone menininkas Nikita Kadanas šiame kultūros paveldo objekte, XV a. siekiančiose erdvėse įkurdina bunkerį, sovietmečiu čia suklotomis grindimis užkala langus. Paroda kuriama specialiai šioms erdvėms, o tai kuria dar gilesnį įspūdį. Džiaugiamės, jog atidarymo metu prie komandos prisijungė ir ukrainietė atlikėja DJ Hoisa iš Černigovo, papildysianti vakarą muzikiniu fonu,“ – apie parodą pasakoja Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.
Parodoje – dabartiniai socialiniai bei politiniai įvykiai Ukrainoje
„Ši paroda sutelkta į karinės tikrovės suvokimą labai materialiu lygmeniu. Kaip sprogimai, ugnis, baimė paveikia stiklą, metalą, kaulus, odą, plaukus? Argi mes nesame lygūs medžiams, dirvai ir asfaltui iš raketos perspektyvos? Ką mes reiškiame valstybei, išsiuntusiai šią raketą? Kaip atrodo gyvenimas po dehumanizacijos? Ar karas sumažina atstumą tarp žmogaus ir nežmogaus?“ – klausia N. Kadanas.
N. Kadanas piešiniuose, tapyboje ir fotografijoje, taip pat objektuose, skulptūrose ir instaliacijose nagrinėja dabartinius socialinius bei politinius įvykius savo šalyje. Jis – menininkų grupės R.E.P. (Revolutionary Experimental Space – „Revoliucinė eksperimentinė erdvė“) narys ir vienas iš kuratorinės aktyvistų grupės „Hudrada“ įkūrėjų. Daugelyje savo darbų N. Kadanas architektūrą ir urbanistinį kraštovaizdį naudoja kaip įrankį bei mediją, archyvines fotografijas interpretuoja kaip kapitalistinės praeities apropriacijos priemonę ir dažnai telkiasi represyvią vizualinę kalbą, taip pabrėždamas smurtą, vyraujantį tiek kapitalistiniuose, tiek komunistiniuose (ir net „tarpiniuose“) režimuose.
Paskutinės N. Kadano personalinės parodos buvo surengtos KKKC Klaipėdoje ir MSL Lodzėje, Lenkijoje. Jo personalinę parodą „Shelter II“ („II slėptuvė“) kovo 14 d. atidarė garsus Italijos šiuolaikinio meno muziejus „Castello di Rivoli“ Turine.
Parodos kuratorė – Justė Kostikovaitė
Paroda organizuojama kartu su Goethe’s institutu Lietuvoje.
Vakaro metu už pulto gros DJ Hoisa iš Černigovo (Ukraina).
Paroda veiks iki balandžio 7 d.
