Bilietai >20€, visiškas soldautas. Fotosienelė ir portalų fotografai, pasitempę savanoriai su LNDT uniformimis, Vadovybės apsaugos tarnybos kostiumuočiai, lydintys premjerę ir garsenybės. Dainininkės Vaida Genytė ir Monika Liubinaitė, renginių organizatorės Agnė Grigaliūnienė bei Laura Vagonė, rašytoja Laima Lavaste, LMTA dekanė Elona Bajorinienė, enofilai Arūnas ir Rasa Starkai, teatralai Vytautas ir Velta Anužiai, Gytis Padegimas, Vaiva Mainelytė, Dalia Michelevičiūtė.
Kovo 8-osios vakarą jiems niekas nesutrukdė išsipustyti ir atvažiuoti į teatrą. Ir pažiūrėti naujojo meno vadovo A.Obcarsko, pakeitusio šiose pareigose skandalingajį Oskarą Koršunovą, premjeros žiūrovams bei nebylaus prisistatymo kolegoms. Įžymybės, kaip joms ir dera, pasipuošė bei į teatrą ėjo kaip į šventę.
Tačiau A.Obcarsko kolegės Kamilė Gudmonaitė ir Eglė Švedkauskaitė premjeros nežiūrėjo. Keista, tikėjausi plačių šypsenų prie fotosienelės ir garsių tostų į vienas kito sveikatą. Bet, tiesą pasakius, savo pastatymu Antanas (to visiškai nenorėdamas) jas pastatė į atsiliekančių vaidmenį. Dabar jau jos turės kažkaip vytis ir visais būdais įrodyti, kad jaučia ir moka teatrą, sugeba pastatyti kaip reikiant, į savo vaidinimus prisikviesti talentingiausius šalies aktorius, avansu išparduoti pilnas šešias sales bei susilaukti ministrės-pirmininkės apsilankymo. Sutikit, tai sugeba ne visi jauni...
Atleiskit, užsimiršau. Sąvoka jaunosios kartos režisierius laikoma senamadiška, nes amžizmas. Taip sakyti nedera, tačiau A.Obcarsko po spektaklių „Alisa“ bei „Boksas“ ir „Raganosiai“ neįmanoma vadinti kitaip – stato naujai, linkęs žaisti su technologijomis, drąsiai eksperimentuoja su aktoriais, pastatymuose jokio pelėsio + linksta statyti nebe sau, o žiūrovui. Ir turi dar vieną puikų bruožą – jo pastatymų pavadinimai formuluojami konkrečiai bei susideda iš vieno, konkretaus, esminio žodžio.
Verta pratęsti, kad ir struktūriškai spektaklis „Raganosiai“ sudarytas labai paprastai. Tai penki 30+ min. trunkantys ir tarpusavyje susiję, pagrindinio veikėjo rišami paveikslai: baras, biuras, svečiuose, namuose su bičiuliu, namuose su mylimąja. Pagrindinį, nepatikimo pasakotojo vaidmenį atlieka publikos godojamas, dukart „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Martynas Nedzinskas.
Džiaugiuosi ir kita „Auksinio scenos kryžiaus“ laureate Aiste Zabotkaite. Pagaliau pelnė savęs vertą, aktoriniam talentui tolygų, pareigingos ir hiperaktyvios padavėjos vaidmenį. Kurį, privalau pripažinti, atliko su kaupu ar net viršijo savo galimybes. Kaip bebūtų, šaunuolė. Vien patekimas į tokio lygio pastatymą yra ne kiekvienam, tai liudija kviestiniai aktoriai. O čia jau, kaip sporte sakoma, svarbiausia sudalyvauti.
Bet būkim sąžiningais. Net ir tokia talentinga aktorė neužtemdė Lietuvos teatro ikonos Rimantės Valiukaitės. Šioji scenoje dirbo vitaliai, tiksliai ir susigoždama visą dėmesį sau. Jos trumpi pasirodymai buvo lyg benzino šliūkštelėjimai į ugnį, o R.Valiukaitė mėgavosi savo centrizmu. Apie ją būtų kvaila sakyti, kad „neprarado formos“. Tai paikas, primityvus ir priplėkęs vertinimas. Apie tokias aktores, kaip ir apie vyną, sakoma kad jos su amžiumi tampa vis stipresnės ir geresnės.
Tačiau tikruoju vakaro atradimu tapo dukart „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė, aktorė Toma Vaškevičiūtė. Galiu kirsti lažybų, kažkada Antakalnyje ant vieno namo atsiras bareljefas: „čia tokiais ir tokiais metais gyveno Lietuvos aktorė Toma Vaškevičiūtė (gim. 1986)“. Ji tokia dievinga scenoje, kokia šlykšti televizijoje. Preciziškai intonuojanti, ypač komfortiškai su savo artimu kolega M. Nedzinsku besijaučianti, pagrįstą pavydą moterims kelianti artistė akivaizdžiai demonstruoja gigantišką pasitikėjimą savimi bei didžiulę dozę saviironijos.
Mat būtent ironija su sveiku sarkazmu yra esminis „Raganosių“ leitmotyvas. Sveika saviironija dėl pižonavimo (visokiom latte macciato su neįprastu pienu), atviras sarkazmas bohemos įpročiams su girtais pašnekesiais, net sveikas pasišaipymas iš valdžios. Kai, pastebėję jog 6-oje eilėje sėdi premjerė I.Šimonytė, aktoriai ne tik žvelgdami į salę replikavo „čia juk salėj valdžia sėdi“, tačiau ir pirmomis minutėmis priminė TS-LKD kandidato į merus Valdo Benkunsko frazę. Pasak personažų, juk „dabar gi toks trendas – miestas be cirkų“! Nenuostabu, kad po spektaklio ministrė-pirmininkė nepašykštėjo aplodismentų.
Tuo neapsiribota: išjuokiama propaganda bei fake news, išjuokiamas „sveikas“ gyvenimo būdas, kiekvieną repliką sugebantys papildyti baro filosofai, išjuokiama ir korporatyvinė prisitaikymo (ir garsaus juoko iš šefo pokštų) kultūra. Atvirai tyčiojamasi iš pretenzingos aprangos, įmantrių profesijų, skundimų valdžiai.
Vienintelis dalykas spektaklyje, kuris šlubuoja – tai atvirai nekokybiškas, prastas scenų apipavidalinimas. Suprantu, kad jį darė LNDT vado M. Budraičio žmona Lauryna Liepaitė, t. y. teoriškai režisierius ją gali keisti, bet praktikoje tai tikrai bus netvaru. Bet šiuo atveju teatrą (t. y. gyvus žmones ant scenos) mato tik pirmųjų 3-4 eilių centro žiūrovai, kitiems patiekiami prastai filmuoti epizodai. Nesąmonė, darant tokią brangią, mobilią ir interaktyvią scenografiją. Pasukit normaliai į žiūrovus, jei viskas matosi per stiklą. Ir nestatykit 5 staliukų su 10 kėdžių ten, kur naudojama vos penktadalis. Tai švaistymas. Nors ir gražiai atrodo. Nes teatras visuomet implikuoja tam tikrą sąlygiškumą.
Nepaisant trumpo (nors ir reikšmingo) papeikimo, spektaklis puikus. Šviesos padėliotos super (apšvietėjas Dainius Urbonis), ploniausia choreografija (Ieva Navickaitė). Ir, nepabijokim to žodžio, fantastinis muzikinis apipavidalinimas (kompozitorė Agnė Matulevičiūtė). Svarbiausia, gyvenimiški dialogai bei jokio apsimetimo ar pretendavimo į aukštąsias temas, šiandieninę agendą bei kitas šiuolaikinių režisierių piktžoles.
Ilgam? 90 min. + 30 min. antraktas + dar 100 min.
Verta? Taip, visiems kam iki 50.
Pirmam pasimatymui? Labai. Jei antrai pusei nepatiks, su tokiu/tokia net neprasidėkit.
Kas dar? Arūnas Sakalauskas. Gražiausias mano gyvenime matytas kostiumas. Per premjerą net žmona gėlių įteikė!
Kaina? Normali, bus lazeriai, daug dūmų ir šviesų, kokybiškas sugarsinimas bei serialų veidai.
Bet nebėr bilietų.
