Nuo pirmųjų draustinio gyvavimo metų jo darbuotojai saugo ir tiria Kijivo Pečerų vienuolyno – daugiamečio Ukrainos tautos dvasingumo centro – kultūros paveldą. Jų pastangomis buvo išsaugotas unikalus vienuolyno architektūrinis ansamblis, išskirtiniai Ukrainos ir Europos meistrų meno kūriniai.
Tais metais, kai bolševikų valdžia naikino tautines tradicijas, stengdamiesi, kad jos būtų užmirštos, Ukrainos intelektualai, prieštaraudami karingojo ateizmo ideologijos nurodymams, išgelbėjo būdingus tautinio meno pavyzdžius. Šiuo metu Kijivo Pečerų lauros draustinio kolekcijoje yra šimtai kūrinių iš tauriųjų metalų ir prabangių audinių, senų spausdintų knygų, portretų, fotografijų, archeologijos objektų. Parodoje pristatomi reikšmingi kūriniai, atskleidžiantys daugiametę Ukrainos ikonų tapybos raidą, supažindinantys su išskirtinėmis ukrainiečių auksakalystės ir siuvinėjimo tradicijomis.
Ikona yra didžiausias Ukrainos sakralinio meno pasiekimas. Būtent ikonose geriausiai įkūnyta Ukrainos žmonių tautinio savęs identifikavimo idėja. Ukrainos ikonų tapybos ištakos siekia Bizantijos kultūrą. Vėliau Ukrainos ikonų tapybą paveikė Europos menas, tačiau jai visada buvo būdingas nacionalinis savitumas ir nepakartojamas stilius. Tai iškalbingai liudija parodoje pristatomi darbai.
Meistrų iš Galicijos ir Voluinės darbai parodo XVI–XVII a. Ukrainos ikonų tapybos raidą. Klasikinis Ukrainos ikonų stilius būdingas XVI a. paveikslui „Išganytojas šlovėje“, kurį sukūrė talentingas ikonų tapytojas iš Galicijos. Itin įdomus parodos eksponatas – XVII a. ikona „Žengimas į dangų“, atlikta ikonų tapytojo iš Voluinės, kilusio iš liaudiškos aplinkos ir išlaikiusio nuoširdų ir poetišką dvasinio pasaulio suvokimą.
Ukrainos menas klestėjo XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, laikotarpiu, kai šalyje plito baroko stilius. Ukrainos barokas – unikalus reiškinys, tapęs išskirtiniu, tipiškiems Europos baroko meno bruožams susiliejus su vietine tautine tradicija. Šio laikotarpio ikonose vyrauja spalvinga mažorinė gama, atitikusi optimistinę Ukrainos kazokų pasaulėžiūrą. Pagrindiniai ikonų tapybos centrai tuomet buvo kairiojo Dniepro kranto Ukrainos regionuose – Kijivo ir Černigivo srityse. Tarp parodos eksponatų – Dievo Motinos Hodegetrijos (rodančios Kelią) ikona iš Kijivo srities, Šventojo Mikalojaus Stebukladario ir itin išskirtinė šventinė ikona „Arkangelo Mykolo susirinkimas“ iš Bereznos kaimo Černigivo srityje. Lauros menininkų kūrybos stiliaus pavyzdys – dvi 1730 m. ikonos iš Trejybės cerkvės šventinės ikonostaso eilės „Dievo Motinos gimimas“ ir „Kristaus Gimimas“.
Baroko tradicijas ryškiai įkūnijo ukrainiečių auksakalystės ir siuvinėjimo darbai. Parodoje pristatomi objektai – eucharistinė taurė, altoriniai kryžiai, tabernakulis, aeras ir siuvinėto liturginių rūbų dekoro pavyzdžiai vizualizuoja iškilmingą grožį ir dvasinį kilnumą, lydėjusį pamaldas Ukrainos bažnyčiose.
Nepaisant XVIII–XIX a. imperinės rusinimo politikos, tragiškų XX a. įvykių, muziejininkų ir restauratorių kartos išsaugojo Ukrainos sakralinio meno paminklus. Ir šiandien, kai Rusijos užpuolikai siekia barbariškai sugriauti ukrainietiškumą, ukrainiečių tautos atmintį ir vertybes, ši paroda liudija nenugalimos tautos nepalaužiamą dvasią ir tūkstantmetę istoriją.
Paroda veiks iki 2023 m. gegužės 11 d.
