Veiduose atsispindėjo to meto nuotaikos
V. Daraškevičius pasakojo Sąjūdžio laikais stengęsis nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai dalyvavęs ir fiksavęs žmonių veidus, – juose atsispindėjo visos to meto nuotaikos. Jis
tikino iškart pajutęs, kad Atgimimo periodas neeilinis, ilgam pakeisiantis visą Lietuvos istoriją.
„Įvykiai įtraukė ne tik mane, bet ir tūkstančius kitų žmonių. Į mitingus Vingio parke susirinkdavo apie 200 tūkst. dalyvių! Ne tik klausydavausi kalbų, turėjau fotoaparatą, bandžiau visa tai įamžinti. Tuo metu jau buvau Fotomenininkų sąjungos narys, surengęs parodų. Stengiausi fotografuoti neatsitiktinius kadrus, o tokius, kurie rodytų kažką apibendrinto“, – kalbėjo fotografas.
V. Daraškevičius pasidžiaugė, kad šiandien yra rodomos parodos, atspindinčios svarbius Lietuvai istorinius įvykius, tai, anot jo, itin naudinga.
„Dabar jau užaugo karta, kurie gimė vėliau, negu buvo šitie įvykiai. Arba buvo per maži, kad galėtų tai prisiminti. Malonu, kad dabartinis jaunimas domisi, renginiuose klausinėja, bando daugiau sužinoti – tai yra gerai“, – įsitikinęs jis.
Atgimimo laikotarpis, V. Daraškevičiaus pastebėjimu, išskirtinis, nes tada atsirado vienybė tarp labai skirtingų požiūrių žmonių ir jėgų: „Visi buvo pakankamai vieningi, gal skirtingus kelius matė, bet tikslą – tą patį. Vėliau prasidėjo nuopelnų dalybos, kurie svarbesni, o kurie mažiau? Visi buvo svarbūs“, – neabejojo pašnekovas.
Anot parodos autoriaus, labiausiai atspindintys laikotarpio nuotaiką – kadrai iš Baltijos kelio, Sąjūdžio vieno pirmųjų mitingų, Sausio 13-osios įvykių: „To laikotarpio svarbumas – ir nuostaba, ir džiaugsmas. Kadrai iš Sausio 13-osios įvykių – rodo situacijos svarbumą, kaip visi buvo sukrėsti, tačiau nusiteikę ryžtingai ir vieningai.“
Pagalvodavo, kad fiksuoja saugumas
Ar fotografuodamas istorinius kadrus buvo susidūręs su netikėtumais, galbūt yra tekę tai daryti slaptai?
„Buvo tokia nuomonė, kad saugumas viską bando fiksuoti, bet realiai agresyvių situacijų neteko patirti, dauguma žmonių į tuos mitingus rinkdavosi daugmaž tie patys, pažinojo, kad savas. Buvo kilę tam tikrų kliūčių, nes nebuvau oficialios spaudos atstovu, į renginius ne taip lengva būdavo patekti, pavyzdžiui, į Sąjūdžio suvažiavimą. Bet pavyko, nors specialaus leidimo neturėjau. Visur reikėjo atsidurti pirmose eilėse... Įsivaizduojat, kokio dydžio minia! Šimtai tūkstančių žmonių, kad galėtum fotografuoti, turi atsidurti arčiau, bet paprastai geranoriškai pastebėdavo, prieiti arčiau nekilo ypatingų problemų“, – prisiminė fotomenininkas.
V. Daraškevičius stengiasi nepraleisti ir dabartinių įvykių, įamžino protestus prieš karą Ukrainoje prie Rusijos ambasados. Tačiau dabar su juosta nebefotografuoja.
„Turiu neįtikėtinai daug medžiagos juostose, dabar ją skaitmeninu. Fotografuoti su dabartiniais skaitmeniniais fotoaparatais – patogiau. Bet toksai pasižaidimas su juosta naudingas fotografuojantiems, kad jie priprastų vertinti kadro svarbą. Dabar tu gali kadrų netaupyti, kasdien padaryti tūkstančius, o tada reikėjo skaičiuoti! Juostelėje tik 36 kadrai... Pripratau, ir nepaisant to, kad nereikia taupyti – nefotografuoju šiaip, kad pliauškinčiau, o renkuosi, ką fotografuosiu prieš nuspausdamas mygtuką. Dauguma dabar fotografuoja tokiu principu – fotografuosiu viską, paskui atrinksiu medžiagą, bet nepagalvoja, ką tai reiškia, kiek tokia atranka užims laiko“, – pastebėjo V. Daraškevičius, kadrus besistengiantis atsirinkti dar prieš fotografuodamas.
Būtų gaila, kad išliktų balta dėmė
Fotomenininkas prisipažino, kad jį šiek tiek liūdina bendroji meninės fotografijos kryptis.
„Kažkur eina keista linkme, tikiuosi, kad tai yra laikina... Dabartinės fotografijos neneša jokios informacijos ateičiai. Suprantu, kiekvienas fotografas nori užfiksuoti / užkoduoti savo nuotaiką, svarbiausia, kad būtų kitaip, negu iki jo. Taip, tai yra svarbu, bet nėra gerai: fotografijos priedermė – palikti žinią ateičiai apie tai, kas yra dabar. Kai to nėra – fotografijos vertė pasidaro abejotina. Matau, kaip žmonės pasiduoda madai, užtat dabar vis mažiau atsiranda fotografų, kurie turi pretenziją į meninę fotografiją, kurie fotografuotų patį gyvenimą. Būtų gaila, kad tai išliktų balta dėmė“, – savo nuomonę išsakė V. Daraškevičius.
V. Daraškevičius – klasikinės lietuvių fotografijos mokyklos atstovas, tačiau fotografijos kritikai pažymi, kad jo darbuose galima įžvelgti ir modernių motyvų.
„Sąjūdžio periodo nuotraukose nelabai ką modernaus ištrauksi. Supratau, kad svarbu užfiksuoti istoriją. Taip, gali fotografuoti moderniai, netikėtomis išraiškos priemonėmis, bet tai suteiktų mažiau tikros informacijos. Užtat fotografuodamas kitomis temomis (etnokultūrinius reiškinius, šokį) neatsisakiau modernių išraiškos priemonių – su judesiu, dinamika“, – pažymėjo jis.
Žemo lygio snobizmas
Paklaustas apie jam priskiriamą etnofotografo statusą, V. Daraškevičius pasakojo už šios tematikos
„užsikabinęs“ pakankamai anksti, apie 1970-uosius.
„Esu ne vien to reiškinio / įvykių / renginių stebėtojas iš šono, bet ir dalyvis, todėl man lengviau suprasti apeigų esmę. Yra tam tikra sritis, kur stengiuosi dalyvauti reguliariai – kalendorinėse šventėse, kituose renginiuose, susijusiuose su Lietuvos etnokultūra. Iš šeimos atėjo meilė dainai, mėgome dainuoti liaudies dainas. Buvau Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ nariu, o atvažiavęs į Vilnių susidūriau su sceniniu folkloru, kuris dar labiau mane įtraukė. Turime kuo didžiuotis; smagu kad šis lobynas nenueina užmarštin, ir dabar naudojamas“, – kalbėjo V. Daraškevičius.
O ką atsakytų tiems, kurie ragina atsisakyti tokių švenčių kaip Joninės? „Juokinga, tai žemo lygio snobizmas. Būtent tai yra mūsų tikrasis turtas, mes pasauliui galime būti įdomūs tuo, ką turime išlaikę, kas išliko. Ne moderniais dalykais, ne dangoraižiais, – to pilna pasaulyje, bet tuo, ką turime savo, kas yra tik pas mus – tai yra įdomiausia“, – pabrėžė pašnekovas.
Ko šiandien palinkėtų lietuviams, kurie bendraudami socialiniuose tinkluose susipyksta, svaidosi žaibais, tačiau kartu geba būti ir labai vieningi?
„Palinkėčiau, kad žmonėms pakaktų supratimo, kas yra svarbu. Kartais supainiojami siauri partiniai interesai, dabar jų yra įvairių, pakankamai skirtingas idėjas propaguoja... Pastebėjau, kad dėl to dažnai susipainiojama – vardan siauro partinio intereso paminami fundamentalūs, svarbūs dalykai. Svarbu šito išvengti“, – atkreipė dėmesį fotomenininkas.
