Pamiršta užkerėta princesė
„Karalienę Boną žino turbūt visi, Žygimantą Augustą – irgi, o jauniausioji Bonos Sforcos dukra Kotryna Jogailaitė liko užmiršta, niekas apie ją per daug nežinojo, bet aš esu įsitikinusi, kad jos gyvenimo ir meilės istorija intriguoja ne ką mažiau negu jos garsiojo brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija“, – kalbėjo ji.
Kaip to įrodymas – vien faktas, kad Kotryna Jogailaitė tapo Švedijos karaliene. „Tas kelias iki karūnos buvo labai sudėtingas. Man karalaitė Kotryna, nors ji buvo realus istorinis asmuo, gyvenęs Lietuvoje ir Vilniuje prieš penkis šimtus metų, primena užkerėtą pasakų karalaitę. Ji buvo labai jauna, labai graži, turėjo labai daug jaunikių, tačiau visi jie kažkur dingdavo – ji niekaip negalėjo ištekėti penkiolika metų, nors dėl jos pešėsi garsiausi to meto Europos jaunikiai, pavyzdžiui, Prūsijos kunigaikštis, taip pat caras Ivanas Rūstusis, kurį daugelis turbūt žino iš istorijos. Jis norėjo ją vesti, kai nepavyko – mėgino pagrobti, paskui sugalvojo tokį sąmokslą, apie kurį sužinojus žmonėms plaukai šiaušdavosi, kaip galima sugalvoti tokią baisybę“, – pasakojo I. Skujaitė.
Kotryna Jogailaitė visgi ištekėjo, sulaukusi beveik 36-erių metų – tų laikų suvokimu, ji buvo labai solidaus amžiaus nuotaka, nes merginos tekėdavo jau nuo 14 metų.
„Ji ištekėjo už Suomijos kunigaikščio ir Švedijos princo Jono Vazos, kuris buvo už ją jaunesnis 11 metų. Jos seserys tekėjo maždaug būdamos 30-ies už kokių 60-ies metų vyrų, o čia toks laimingas likimo posūkis, jaunesnis princas iš turtingos šalies, bet po vedybų prasidėjo tikra velniava. Kotryna Jogailaitė patyrė labai daug išbandymų: ji atsidūrė kalėjime, patyrė, kas yra karas, ką reiškia gimdyti vaikus skurde – tikrai buvo labai daug įdomių posūkių jos likime, apie kuriuos aš ir pasakoju savo knygoje, nes, atrodo, kad daug kas apie juos tiesiog nežino“, – sakė knygos autorė.
Medžiagos rinkimą prilygino detektyvui
I. Skujaitė pasakojo, kad istorinio romano rašymas jai buvo kaip detektyvo narpliojimas: „Viskas prasidėjo nuo to, kad yra išlikęs vienintelis jos garsus paveikslas, kur Kotryna Jogailaitė sėdi su tokia juoda suknele, didelėmis akimis, kaip išsigandusi stirnytė – bet pasižiūri, kad kažkaip ji tapo Švedijos karaliene. Tai buvo tarsi siūlo galas. Galvojau – reikia patyrinėti. Iš tikrųjų jos gyvenimas siejamas su Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija – ji gyveno visur, jos gyvenimas tarsi sutrūkęs perlų vėrinys, kur keli perlai Lenkijoje, keli – Lietuvoje, ir juos visus reikėjo surasti, surinkti ir suverti į vientisą pasakojimą“.
Kadangi medžiagos apie Kotryną Jogailaitę lietuvių kalba nebuvo daug, tik šiek tiek profesorės Raimondos Ragauskienės straipsnių, norint išsamiau pristatyti istoriją I. Skujaitei teko skaityti lenkiškas knygas, važiuoti į tas pilis Švedijoje ir Suomijoje, kur gyveno Kotryna Jogailaitė, kalbėtis su istorikais, taip pat bandyti skaityti net švediškus šaltinius, kas šiais laikais yra įmanoma panaudojant dirbtinį intelektą. „Tad tokia įdomi detektyvinė kelionė viską surinkti ir vėliau papasakoti“, – sakė rašytoja.
Itin gerbiama Švedijoje
I. Skujaitė patikino, kad Kotryna Jogailaitė Švedijoje yra tikrai žinoma – pavyzdžiui, dabar kaip tik yra kuriamas serialas apie Švedijos istoriją, kuriame yra ir Kotryna Jogailaitė.
„Tuo metu ji atliko labai svarbų vaidmenį – padėjo sustiprėti tuometinei Vazų dinastijai. Vėlgi ji, kiek man susidaro įspūdis, yra kaip ištikimos žmonos ikona. Todėl, kad kai ji atvyko gyventi į Suomiją, jos vyras susipyko su savo broliu ir tarp jų kilo tikras karas. Švedijos karalius atsiuntė į jų pilį, kur Kotryna ir Jonas gyveno, 10 tūkstančių kareivių ir 16 karo laivų – prasidėjo tikras mūšis, į jos miegamajį skrido patrankų sviediniai. Ji patyrė tą karo dalią, ką mes dabar matome Ukrainoje, kai bombarduoja namus ir žmonės išsigandę stebi, kas vyksta – ji tą yra išgyvenusi“, – kalbėjo rašytoja.
„Po pralaimėjimo taip jau atsitiko, kad jos vyrą brolis Švedijos karalius nusprendė įkalinti – už maištą, neištikimybę ir tt. O jai atvykęs karaliaus ministras pasakė, kad jūs galite grįžti gyventi į Lenkiją ar Lietuvą, arba gyventi čia, laisvėje, jūs esate nekalta dėl mūsų visų šitų tarpusavio pykčių. O karalaitė Kotryna nusiėmė vestuvinį žiedą, pakišo po nosimi tam švedų ministrui ir pasakė – aš tuokdamasi prisiekiau būti su juo laimėje ir nelaimėje. O ant žiedo lotyniškai buvo išraižyta „niekas išskyrus mirtį“ – ir ji išėjo kartu su juo kalėti. Tas jos toks poelgis, kad ji galėjo gyventi laisvėje, bet pasirinko kalėjimą, gimdė vaikus skurde, net neturėjo, į ką suvystyti kūdikius, padarė įspūdį“, – pasakojo I. Skujaitė. Pasak jos, scena su žiedu yra pavaizduota ne viename paveiksle Švedijoje.
„Kotryna Jogailaitė tuo metu buvo vertinama kaip iš Jogailaičių dinastijos, kuri tuo metu Europoje buvo labai garsi, žinoma, o jos vyro dinastija dar buvo labai jauna, tad Kotryna jai suteikė prestižo. Ji pagimdė tris vaikus, pirmą jų būdama 38-erių – be jokių pribuvėjų, jokių medikų, ji pagimdė sūnų, įpėdinį, kuris vėliau tapo ir Švedijos karaliumi, ir Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos ir Lenkijos karaliumi, tai yra Zigmantą Vazą, arba Žygimantą Vazą. Ji iš tikrųjų buvo labai gerbiama moteris ir įdomiausia jos istorijoje yra tai, kad ji iš tokios užguitos, nežinomos, jauniausios karalaitės sugebėjo tapti įtakinga moterimi abiejose Baltijos jūros pusėse, kurios ir vyras buvo karalius, ir vėliau vaikas tapo karaliumi, ji pati iš tokios negeidžiamos tapo geidžiama, ir iš kalinės ji sugebėjo tapti Švedijos karaliene ir keturiolika metų ja buvo“, – istoriją atskleidė knygos autorė.
Be to, kaip karalienė Bona Sforca į Lietuvą ir Lenkiją atvežė daug itališkų madų, taip Kotryna Jogailaitė Švedijoje vadinama Renesanso karaliene. „Kartu su ja ten nukeliavo visas dvaras. Aišku, paskui kalėjimo laikais jis buvo išsklaidytas, tačiau su ja atkeliavo ir šokiai, be to, ji padarė didžiulę įtaką ir architektūrai, ir dabartinė Švedijos karališkoji rezidencija, Drotningholmas, buvo pastatyta jai. Karalius Jonas pastatė ją būtent Kotrynai, ji paskui degė, dabar jau yra kita tos pilies versija, bet vis tiek, tai parodo, kaip vyras ją gerbė, kad statė pilį, ir ji tikrai darė įtaką, kad tos pilys būtų renesansinio stiliaus“, – pasakojo I. Skujaitė, vildamasi, kad Kotryna ras kelią ir į skaitytojų širdis.
