„Kruvini pinigai. Tikra istorija apie korupciją, pinigų plovimą ir žmogžudystes Putino Rusijoje“ (aut. Bill Browder)

Šioje knygoje aprašyti sensacingi ir skandalingi faktai. Jos autorius Billas Browderis, Rusijoje dirbęs ilgametis finansininkas, britų investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas, ir jo teisininkas Sergejus Magnickis atskleidė aferą – 5,4 milijardo rublių (230 mln. JAV dolerių) nutekėjimą iš Rusijos biudžeto į Putino ir su juo susijusių oligarchų kišenes. Už tai S. Magnickis sumokėjo gyvybe – buvo apkaltintas mokesčių slėpimu ir 2009 m. nuo sumušimų mirė kalėjime. Po kolegos žūties B. Browderis visą savo laiką skyrė purvinų Kremliaus sistemos aferų demaskavimui. Jo pastangomis 2012 m. JAV priimtas Magnickio aktas, numatantis asmenines sankcijas ir turto areštus žmogaus teisių pažeidėjams bei finansinių machinacijų dalyviams. Vėliau Magnickio aktui analogiški įstatymai įteisinti daugelyje Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvoje.

Išaiškėjo, kad pirmieji skaičiai tebuvo ledkalnio viršūnė. Putino valdymo laikotarpiu per užsienio šalių įmones, fondus, bankus iš Rusijos išplautas trilijonas, o gal ir daugiau dolerių. Po Magnickio akto priėmimo Rusijos oligarchų turtas ir įtaka atsidūrė pavojuje, o B. Browderis tapo asmeniniu Putino priešu. Netikėtos ir neišaiškintos su aferomis susijusių žmonių mirtys rodė, kad tolesnės nešvarių pinigų paieškos tapo mirtinai pavojingos.

Lietuviškai išleistos M. Galeotti knygos: „Trumpa Rusijos istorija“, „Vory. Rusijos supermafija“, „Rusijos politinis karas. Peržengiant hibridinio karo ribas“ ir „Viskas tampa ginklu. Karas XXI amžiuje“.

Iš anglų kalbos vertė Algis Malickas.

„Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis“ (aut. Arūnas Kumpis)

Nuo pat Antrojo pasaulinio pabaigos Europa dar nebuvo susidūrusi su tokio intensyvumo karu. Ukrainiečius užgriuvo brutali Rusijos karo mašina su savo naikintuvais, strateginiais bombonešiais, artilerija, balistinėmis raketomis. Visą šį puolimą turėjo atlaikyti paprasti, dažnai menkai pasirengę, nepakankamai ginkluoti Ukrainos gynėjai. Netrukus jiems į pagalbą patraukė šimtai savanorių iš viso pasaulio.

„Ukrainos karo audrose“ – tai autentiškas savanorio iš Lietuvos dienoraštis, rašytas keturių misijų laikotarpiu karščiausiuose taškuose. Tik prasidėjus karui, autorius išvyko į Ukrainą ir iškart pateko į patį kovos veiksmų sūkurį. Žvalgybos ir diversijų padalinio sudėtyje jis tiesiogiai dalyvavo vykdant užduotis pavojingiausiuose Charkivo, Chersono, Donbaso fronto ruožuose.

Knygoje išsamiai, diena po dienos ir be jokių pagražinimų aprašomos užduotys, kuriose autoriui teko asmeniškai dalyvauti, taip pat kareiviška buitis, laimėjimai bei netektys. Daug dėmesio skiriama naudojamos ginkluotės ir taktikos aprašymui. Įspūdį sustiprina chronologiška tvarka pateikiamos originalios nuotraukos, žemėlapiai, priešo perimtų pokalbių išklotinės, taip pat nuorodos į vaizdo medžiagą.

Vilniaus knygų mugės metu, vasario 25 d., šeštadienį, 5.5 salėje įvyks šios knygos pristatymas. Dalyvaus autorius Arūnas Kumpis, renginį moderuos karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

„Europos vartai. Ukrainos istorija“ (aut. Serhii Plokhy)

Kai 2022 m. vasario 24 d. Putino Rusija pradėjo naują grobikišką invaziją į Ukrainą, ši šalis atsidūrė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre.

Vakariečiui, o ir dažnam Rytų europiečiui kilo klausimas: kas ta Ukraina? Kaip formavosi ukrainiečių tauta, kurios didelė dalis kratosi veidmainiškai peršamos „brolybės“ su rusais? Kokios tikrosios konflikto su Maskva priežastys, siekiančios kur kas ankstesnius laikus, nei 2014-aisiais įvykdyta Krymo okupacija ir karas Donbase?

Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas Serhijus Plokhyjus veda skaitytoją dramatiškais protėvių žemės istorijos vingiais nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus. Kas įkūrė Kyjivo Rusią ir kodėl Maskva skelbiasi vienintele viduramžių valstybės paveldėtoja? Kas tokie kazokai, už ką jie kovojo ir kodėl pateko į rytinio kaimyno jungą? Knygos puslapiuose pasakojama apie cariniais laikais vykdytą ukrainiečių rusinimą, tautinį atgimimą, mėginimą XX a. pirmojoje pusėje sukurti nepriklausomą valstybę, taip pat apie sovietizavimą ir kraupųjį Holodomorą, Stepano Banderos asmenybę ir pokario rezistenciją, apie „Krymo klausimą“ ir nepriklausomybę subyrėjus SSRS, galiausiai apie kilusį kruviną karą su agresore Rusija.

S. Plokhyjus – knygų „Branduolinė kvailystė. Naujoji Kubos raketų krizės istorija“, „Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija“, „Paskutinė imperija. Finalinės Sovietų Sąjungos dienos“ ir „Žmogus, šaudantis nuodais. Šaltojo karo šnipo istorija“ autorius.

Iš anglų kalbos vertė Norbertas Venckevičius.

„Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ (aut. Jurij Felštinskij, Michail Stančev)

Kas lėmė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą? Įtraukiantis Jurijaus Felštinskio ir Michailo Stančevo pasakojimas perteikia visą Ukrainos istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų kovos, siekiant apsisaugoti nuo grėsmingosios kaimynės kišimosi. Ar mūšis dėl Ukrainos peraugs į pasaulinį karą, ar taps naujuoju Rusijos Afganistanu ir prives prie Putino režimo žlugimo – tai pagrindinis klausimas labai aktualioje knygoje, kurios dabar Rusijoje niekas nerizikuotų leisti.
„Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ – tai garsių istorikų bandymas atskleisti imperinius Rusijos užmojus ir paaiškinti konflikto su Ukraina priežastis. Bendraautoriai drąsiai vadina Putiną rusų Hitleriu, peržengusiu Rubikoną dar 2014 m. kovą. Būtent po Krymo okupacijos ir buvo parašyta ši knyga, netrukus tapusi bestseleriu ir iki šiol nepraradusi savo aktualumo.

2022 m. vasario 24 d. prasidėjus naujai Rusijos invazijai į Ukrainą, autorius papildė knygą keliais skyriais ir pastabomis apie karą.

Jurijus Felštinskis – rusų kilmės amerikiečių istorikas, istorijos mokslų daktaras, daugelio rusų ir sovietinės istorijos knygų, tokių kaip „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ autorius, „FST sprogdina Rusiją“ ir „KGB žaidžia šachmatais“ bendraautoris.

„Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“ (aut. Mark Galeotti)

1991 m. Sovietų Sąjunga liovėsi egzistavusi, o jos subyrėjimą Vladimiras Putinas vėliau įvardijo kaip didžiausią XX a. katastrofą. Dar Boriso Jelcino prezidentavimo laikais ne be Kremliaus pagalbos užsiliepsnojo Moldovai priklausanti Padniestrė, paskui kilo pirmasis Čečėnijos karas. Putinui tapus Rusijos premjeru, 1999 m. rugpjūtį įsiplieskė antrasis Čečėnijos karas, šalies politika vis labiau suko visuomenės militarizavimo, valdžios koncentravimo vienose rankose, išorės agresijos keliu. 2008 m. rugpjūtį rusų pajėgos įsiveržė į Gruziją, galiausiai 2014 m. imtasi Krymo ir kai kurių Donbaso sričių okupacijos.

Galima sakyti, dirva 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtam plataus masto įsiveržimui į Ukrainą ruošta ne vieną dešimtmetį. Autorius profesionaliai ir nuosekliai pasakoja, kodėl visa tai tapo įmanoma, kaip Putinas ir jo sukelti kariniai konfliktai negrįžtamai pakeitė Rusijos veidą civilizuoto pasaulio akyse.

Marko Galeotti knyga „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“ apdovanota vieno iš pirmaujančių Amerikos Tufto mokslinių tyrimų universiteto Fletcher mokyklos prizu, skiriamu knygoms apie JAV ir Rusijos santykius.

Taip pat skaitykite kitas šio autoriaus knygas: „Trumpa Rusijos istorija“, „Vory. Rusijos supermafija“, „Rusijos politinis karas. Peržengiant hibridinio karo ribas“ ir „Viskas tampa ginklu. Karas XXI amžiuje“.

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją