Žada stiprią programą
Vasario 23-26 dienomis vyksianti Vilniaus knygų mugė – svarbiausias kasmetinis knygų mylėtojams skirtas renginys, kuriame dalyvauja beveik visi Lietuvos leidėjai, taip pat įvairios kitos organizacijos – muziejai, akademinės įstaigos, kino, muzikos atstovai ir tt.
„Jau pradėjus programą sudaryti, matėme, kad ji šiemet bus labai rimta, labai stipri. Kaip kasmet jau girdisi pastabų, kad per daug renginių vienu metu, klausimų, kaip spėti nueiti, bet, manau, tai reiškia tik viena, kad turime stiprią programą, daug gerų renginių – nėra taip lengva sudėlioti, kad į visus patektumėte. Bet džiaugiuosi šita stipria programa ir, manau, kiekvienas ras kažką pagal savo skonį“, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė- Kaikarė.
Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto pirmininkė Lolita Varanavičienė pastebėjo, kad nors kiekvienais metais jų klausia, kas bus naujo, iš tiesų nieko naujo nebus. „Rutulio formos knygų tikrai neturėsime“, – juokavo ji.
Visgi, ji prisipažino, kad pagrindinė jos viltis – kad grįš seni geri laikai, tai yra, kaip 2020-aisiais, kai į mugę atvyko 70 tūkstančių žmonių. „Labai norėtųsi pasiekti panašių skaičių, bet ne tik skaičių, o ir turinio prasme norisi padaryti, kad mugė būtų kuo įdomesnė žmonėms“, – kalbėjo L. Varanavičienė.
Paklausta apie svečius iš užsienio, ji pasakojo, kad atsivilioti svečius iš toliau šiemet nelengva. Iš Prancūzijos atvyks psichoterapeutas Christophe Andre, tačiau kiti kalbinti užsieniečiai atsisakydavo dėl to, kad, jų manymu, Lietuva yra beveik karo zonoje. Nuotolinis pokalbis šiemet įvyks su Nobelio premijos laureate Olga Tokarczuk.
Išskirtinis dėmesys Ukrainai
Šių metų Vilniaus knygų mugėje didelis dėmesys bus skiriamas Ukrainos kūrėjams, Ukrainos literatūrai ir Europos laisvės kovų literatūrai.
Planuojama, kad Vilniaus knygų mugėje vyks apie 30 suaugusiems skirtų renginių, susijusių su Ukraina, ir apie 20 – su Vilniumi.
Mugės rengėjai lankytojus bei svečius kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai. „Panašu, kad Vilniaus mugė tampa ir gana svarbia Ukrainos kultūrinio gyvenimo dalimi, prie mūsų prisijungė gausios šiandien Lietuvoje gyvenančių, o ir iš kitų šalių atvykusių Ukrainos kūrėjų pajėgos“, – teigė L. Varanavičienė.
Apie tai, kad Vilniaus knygų mugė yra reakcijos į karą bei Ukrainos palaikymo vieta kalba ir mugę organizuojančio Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė: „Mums atrodo itin svarbu knygų mugėje suteikti balsą Ukrainai ir jos žmonėms – autoriams, menininkams, literatūros ir leidybos profesionalams, skaitytojams ir apsigyvenusiems Lietuvoje – kad jie galėtų nešti savo žinią ir būti išgirsti“.
Kartu su didžiausio intelektinio renginio Ukrainoje „Knygų arsenalas“ organizatoriais Lietuvos kultūros institutas parengė specialią programą. Ji pagrįsta dialogu tarp Ukrainos ir Lietuvos rašytojų bei intelektualų, šioje programoje netrūks ir renginių vaikams bei jaunimui, ir meno veiksmo, parodų ir net kino.
Šiais metais Vilniaus knygų mugė sulauks daugiau nei 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų. Su Ukrainos autoriais ir knygomis mugės lankytojai galės susipažinti Ukrainos stende, kuris įsikurs tarp trečiosios ir ketvirtosios LITEXPO salių. Jį kartu su Lietuvos kultūros institutu įrengė Ukrainos knygų institutas.
Ukrainos knygų institutas į Vilnių atsiveža šūkį „Atkaklumas būti“. Atkaklumas ir nesitaikstymas šiame Ukrainos istorijos etape daugeliui sunkias dienas išgyvenančių šalies piliečių tapo svarbiausiu atskaitos tašku. Ukrainos stendas taps pagrindine mugės vieta, kurioje lankytojai galės susipažinti su ukrainietiškomis knygomis, susitikti su Ukrainos leidėjais ir gauti autorių parašus.
Vasario 24 dieną, 15 valandą, salėje 5.1 vyks karo metinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino perfomansas „Strička”. Jame bus galima netikėta forma išgirsti ir išvysti jaudinančius nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimus.
Apie Ukrainos įvykius ir žmogaus vietą kare bus kalbama ir dar 2018 metais pradėtame rengti „Medijų forume“. Šių metų forumo tema: kiti karo frontai. Karas Ukrainoje iškėlė daug kultūros lauko skaudulių — ir vakarietiškas mąstymo klišes apie dvasingą ruso sielą, ir vidines baimes, nepasitikėjimą savo kultūros žodžio galia. Medijų forumo tikslas — bendrai diskusijai suburti žinomus rašytojus, autorius, vertėjus, žurnalistus, apžvalgininkus ir visuomeninių organizacijų atstovus kalbėtis apie mūsų ateities trajektorijas, mėginti ieškoti lietuviško žodžio galios, stiprybės ir atsparumo karo akivaizdoje.
Ukrainos poezijos skaitymai, jautrūs Ukrainos pabėgėlių pasakojimai, naujausių lietuvių literatūros vertimų ukrainiečių kalba pristatymas, kūrybinės dirbtuvės ukrainiečių kalba, diskusijos apie skaitymo galią, apie kūrybines iliustracijos praktikas kare, apie tai, kaip literatūroje gimsta svarbios temos, senos ir naujos ukrainiečių rašytojų knygos, susitikimas su viena garsiausių ukrainiečių rašytojų Oksana Zabuzhko, – šie renginiai laukia mugės lankytojų – ir ukrainiečių, ir lietuvių.
Nuo šiandien Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje bus skelbiamas aukcionas. Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas aukcionui perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio džemperį, sidabrinę Lietuvos banko monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę bei tris Charkivo meno ir dizaino akademijos trienalės plakatus, kurie buvo eksponuojami parodoje Vilniuje. „Visos aukcione surinktos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą“, – sakė A. Matvejevas.
Savo identifikavimo dokumentą pateikę ukrainiečiai į Vilniaus knygų mugę galės patekti nemokamai. Ukrainiečių kalba išleistos knygos mugėje bus pažymėtos specialiais žymekliais. „Mums, ukrainiečiams, ši mugė bus viena gražiausių pasaulyje, siunčiu didžiulę ukrainiečių padėką už palaikymą, už paramą, mūsų atmintyje tai liks visiems laikams. Rusija griauna ne tik mūsų namus, bet ir mūsų kultūrą, labai svarbu, kad palaikydami mūsų kūrėjus, jūs padedate saugoti mūsų tautos identitetą“, – spaudos pusryčiuose kalbėjo Ukrainos ambasados trečioji sekretorė Lesia Rozhak.
Pokalbiuose ir diskusijose – Vilniaus jubiliejaus akcentas
Šais metais mugėje vyks apie pusė tūkstančio renginių. Juos žurnalistų pusryčiuose trumpai pristatė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Ji teigė, kad Vilniaus knygų mugė grįžta lankytojams ir mugės dalyviams surengusi ypatingai stiprią programą.
„Renginių priplanuota įvairiausiam skoniui, atvyksta svečių iš kitų šalių, į Lietuvą grįžta svetur gyvenantys rašytojai, vyks net keletas literatūros apdovanojimų ceremonijų, bus paskelbtos Metų knygos rinkimų nominacijos. Jau dabar girdime skundų, kad geri renginiai mugėje dubliuojasi, tačiau jų yra daugybė!”, – kalbėjo R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Mugėje itin ryškus 700 jubiliejų švenčiančio Vilniaus akcentas, Vilniui skirta daugiau nei 20 renginių. 2021 metais UNESCO literatūros miestu paskelbtas Vilnius iškart tapo pasaulinio literatūros miestų tinklo dalimi. UNESCO literatūros miestų atstovai mugėje diskutuos apie tai, ką gali literatūrinės organizacijos. Pokalbyje „Civis Vilnensis Sum“ bus diskutuojama apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį, o žinomiausi šalies istorikai nagrinės alternatyvią Vilniaus istoriją.
Mugėje skambės ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose bus narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“.
Mugės šeštadienį bus įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė R. Elijošaitytė-Kaikarė žurnalistų pusryčiuose kalbėjo apie tai, kad šiais metais itin aktyvūs kitų šalių literatūros profesionalai. „Atvyksta nemažos literatūros profesionalų delegacijos iš Geteborgo ir Lvivo UNESCO literatūros miestų, tai pat literatūros ir kultūros žmonių grupė iš Prancūzijos, kuri ruošiasi 2024-iesiems, Lietuvos kultūros metams Prancūzijoje. Keturias dienas Vilniuje suplanavę rašytojai, vertėjai ir leidėjai iš Lietuvos bei Estijos“, – svečius vardijo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
Muzikos salėje – pusšimtis koncertų
Asociacijos AGATA rengiamoje „Muzikos salės“ programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir beveik 70 stendų. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai melomanų lauks LITEXPO rūmų 1, 2 ir Kino salėse.
„Muzikos salėje“ bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nika Ganga, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, „BIX“ ir daugybės kitų atlikėjų koncertus. Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairins Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys „Keistuolių teatro“ aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“.
Pokalbiams „Muzikos salėje“ dedikuota atskira scena – joje apie naujausius savo leidinius pasakos Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „THE ROOP“, „shishi“. Vyks susitikimai su scenos senbuviais Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Mamontovu. Kaip ir kiekvienais metais vyks tradiciniai AGATA apdovanojimai Lietuvos muzikos atlikėjams, 2022-aisiais sulaukusiems daugiausiai klausytojų dėmesio muzikinėse platformose bei radijo eteryje.
„Esame didelė bendruomenė, tai tikrai gali pajusti, užsukęs į „Muzikos salę“ – čia nėra barjero tarp muzikanto ir klausytojo, kiekvienas gali užkalbinti savo mėgstamą atlikėją, užmegzti naujų kontaktų“, –kalbėjo AGATA vadovė Agnė Begetė.
Lietuvos kongresų ir parodų centro l.e.p. vadovas Justinas Bortkevičius spaudos pusryčiuose pasidžiaugė galimybe organizuoti 23-ąją Vilniaus knygų mugę. „Šių metų mugės vizualas tiksliai atvaizduoja Vilniaus ir Ukrainos vienybę. Visomis prasmėmis išaugusi mugė – sulaukė 200 dalyvių – ketvirtadienį pakvies į iškilmingą atidarymą ir Bičiulių dieną, penktadienį pavadinome Įspūdžių diena, šeštadienį laukiame Pasimatymų dienoje, o sekmadienį – Šeimos dienoje. Į mugę atvykti bus galima nemokamu viešuoju transportu – spalvingais autobusais iš pačio Vilniaus centro, nuo Katedros aikštės. Mugėje tikimės sulaukti daugiau nei 50.000 lankytojų, todėl bilietus, kad nebūtų eilių, geriausia pirkti iš anksto, internetu kakava.lt. Mugės naujiena – vienetiniai spalvingi ženkliukai, kuriuos galėsite įsigyti kasose.“
„Leidėjai šių metų Vilniaus knygų mugę pasitinka gerai pasirengę. Naujos knygos, bendri leidyklų renginiai, žanrų įvairovė, jungtiniai knygų pristatymai, premijos ir apdovanojimai geriausiems, atrodo, kad esame kaip niekada stiprūs ir vieningi“, – per žurnalistų pusryčius apibendrino Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė L. Varanavičienė.
23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei vyks“ 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
