„Šiandien jis mirė savo namuose, būdamas 91 metų, apsuptas artimųjų“, – tviteryje paskelbė akademija, apibūdinusi režisierių kaip „vieną svarbiausių filmų kūrėjų Ispanijos kino istorijoje“.
1932 m. sausio 4 d. šiaurės rytiniame Hueskos mieste gimęs C. Saura garsėjo „niekada nesibaigiančiu aktyvumu“ bei „meile savo amatui, neišblėsusia iki pat pabaigos“, naujausias jo filmas pasirodė Ispanijos kino teatruose vos prieš savaitę.
Jis mirė vos prieš dieną, kai jam už dešimtmečius trukusią karjerą turėjo būti įteiktas „Goya“ garbės apdovanojimas, Ispanijos „Oskaro“ ekvivalentas, jis turėjo būti įteiktas per 37-ąją „Goya“ apdovanojimų ceremoniją pietiniame Sevilijos mieste.
„Carlosas Saura, filmų kūrėjas, fotografas, scenografas ir visapusiškas menininkas, mus paliko“, – tviteryje parašė kultūros ministras Miquelis Iceta. Jis pridūrė, kad per savo karjerą režisierius „pelnė visus įmanomus apdovanojimus“.
C. Saura, kartu su tokiais režisieriais kaip Luisas Bunuelis ir Pedro Almodovaras dažnai vadintas vienu iš ispanų kino didžiųjų, per pusę amžiaus trukusią karjerą režisavo apie 50 filmų ir pelnė daugybę apdovanojimų.
Pirmaisiais kūrybos metais jis daugiausia dėmesio skyrė visuomenės ydoms ir pirmą kartą pelnė tarptautinį pripažinimą 1966 m. pasirodžius filmui „Medžioklė“. Diktatoriaus F. Franco režimą kritikavęs filmas Berlyno kino festivalyje laimėjo antrą aukščiausią apdovanojimą.
Diktatūrai pasibaigus po F. Franco mirties 1975 m., jis sutelkė dėmesį į meilę muzikai ir šokiui, devintąjį dešimtmetį sukūręs flamenko trilogiją „Kruvinos vestuvės“, „Karmen“ ir „Užkerėta meilė“.
Daugelis kritikų geriausiu jo darbu laiko 1975 m. filmą „Palesink varną“ – jo šalį smaugusios diktatūros alegoriją, kitais metais pelniusią Kanų kino festivalio žiuri apdovanojimą.
