Pajuto drąsą kalbėti
„LNOBT įvyko mano debiutinė opera vaikams, man šis teatras – apie pirmus kartus. Jis mane užaugino ir augina kaip kūrėją, nes yra proga susidurti su pasaulinio lygio kūrėjais“, – kalbėjo A. Ambrozaitytė-Šumilė.
LNOBT režisieriaus asistente dirbanti A. Ambrozaitytė-Šumilė įsitikinusi, kad esami vadovai turėtų tęsti darbą.
„Akivaizdus viso penkmečio planas, kas įvyko, kiek pokyčių – esame progrese. Kas svarbiausia, mes bet kada galėjome ateiti su idėjomis, viskas buvo atvira. Tiesiog buvo tikėjimas, kad viskas gerai, gyriausi užsienyje savo teatru, dalyvavau režisierių konkurse Romoje. LNOBT buvo pastebėtas – sakė, kad „žiauriai gerai varot!“ Negyvename įsivaizduojamame burbule, ne, Europa ir pasaulis mus matė“, – pabrėžė performanso viena iniciatorių.
Režisieriaus asistentė tikino pajutusi drąsą kalbėti. „Supratome, kad mūsų daug – turime teisę pasakyti, kas mums turi vadovauti, kokia turėtų būti valdžia. Mes nesame kažkoks varžtelis, teatras yra didelis mechanizmas, negali kažkokia būti viena galva, kuri kažką lemia. Dėl to visus ir ištiko šokas, visi bijo kontrasto – viskas buvo atvira, jauteisi kaip šeimoje... Taip, be galo daug dirbome, bet yra inspiracija, nes tu nori eiti į darbą. Šitas mūsų performansas apie gedulą ir palaikymą. Tikimės palaikymo ir iš visuomenės, kad žiūrovai, kurie lankėsi šitame teatre – irgi mus palaikytų, ir suprastų, kaip svarbu mums dabar kalbėti“, – atkreipė dėmesį A. Ambrozaitytė-Šumilė.
Akcija truks visą mėnesį
Režisieriaus asistentės manymu, Kultūros ministerija savo sprendimu diskredituoja situaciją, anot jos, viskas atrodo labai nešvariai.
„Kviečiame uždegti žvakutę, mes šitą akciją darysime visą mėnesį, kiek tik reikės. Lauksime atsakymų – faktinių, o ne komentarų ir citatų, kaip viskas teisingai ir gražiai padaryta. Nepasiduosime, turime jėgų, esame už šviesią ateitį, ir tai ne tik apie J. Sakalausko kadenciją – tai apie mūsų ateitį. Nenoriu dirbti tokiame teatre, jeigu viskas sugrįš į tas pačias vėžias kaip prieš dvidešimt metų... Be galo myliu šitą teatrą, dėl to skaudu, graudiniesi, bet yra varomoji jėga, kuri teisinga... Jaučiuosi, kad viską darau teisingai. Ne tik aš, bet daug teatro žmonių. Mes drąsiai ir kuo efektingiau stengsimės rodyti ir afišuoti šią visą problematiką, tikrai netylėsime. Taip paprastai nebepraeis, kaip galbūt galėjo prieš dešimt metų praeiti. Dabar keičiasi laikai – mes apie atvirą visuomenę, o ne koridoriuose suburtus dalykus“, – sakė A. Ambrozaitytė-Šumilė.
