LNOBT Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė jaudindamasi sakė su kolegomis esantys šoko būsenoje, todėl, kad pirmieji būsimos vadovės pareiškimai lyg nuneigia esamos komandos darbą per pastaruosius kelerius metus.
„Sekė pandemijos laikotarpis, nepatyrėme nuostolių finansine prasme, manėme, kad padarėme didelius darbus, jais galima didžiuotis... Teatras yra lyderis Baltijos šalyse. Sakoma, kad teatre trūko Lietuvos autorių, jaunųjų solistų – teatre yra nemažai jaunųjų solistų, aštuoni stažuotojai, kurie teatre dirba laisvanoriškais pagrindais. Praeitame sezone pakvietėme dainuoti tik septynis italus, sėkmingai dirbome. Komentarai dėl tvarkymosi finansų srityje. Skola siekė 1,5 mln. eurų – išbridome, išsikapstėme, pirmą kartą per šimtmetį teatras turi pelną, kurį skirsime renovacijai orkestrų ložės. Darbuotojų nerimas mus taip pat jaudina, kartu matome, kad dirbome teisingai. J. Sakalauskas vizionierius, leido veikti, skatino iniciatyvas“, – kalbėjo J. Skiotytė-Norvaišienė.
Vyr. dirigentas Ričardas Šumila sakė, kad Kultūros ministerijos sprendimą priima kaip komandos įvertinimą. „Tai, ką atidaviau per ketverius metus teatrui – darbas ne nuo savęs. Tikrai nenoriu, kad kas nors pagalvotų, kad noriu išsaugoti savo poziciją, bet atstovauju žmonėms, kurie klausia – už ką, kodėl? Esame nusivylę kultūros politika. Teatras puolamas metai laiko – rašomi anoniminiai raštai, jų pagrindas dabar pateikiamas kaip nauja programa. Visi meno departamento atstovai nusivylę – tai yra mūsų darbo įvertinimas. Nereikia bijoti pokyčių, bet tęstinumas yra pagrindas. Norisi, kad visi išgirstų tikrąją situaciją. Vidinis jausmas, kad kažką darėme blogai – emocijos tokios“, – teigė R. Šumila.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Departamento vadovė Inga Navickienė prisipažino ne taip dažnai „išlendanti į dienos šviesą“. „Bet šiandien noriu pasisakyti – mano sritis žmogiškieji ištekliai – mačiau visą evoliuciją per septynerius metus, mačiau, kaip keitėsi teatras. Mačiau daug ašarų savo kabinete, kurie būgštauja dėl emocinio klimato. Kolektyvas sako, kad nenorime grįžti į tai, kas buvo... Kas padaryta per tuos paskutinius metus? Vedame sąmoningumo ugdymo kursą, kiekvienas gauna anoniminę pagalbą... Galbūt šis priimtas sprendimas teisingas, bet norime išgirsti argumentus, kokie jie, kodėl netęsiamas pokyčio kelias? Tada galėsiu ramiai išeiti. Būsima vadovė sako, kad ateis su nauja komanda – toks pasakymas daug reiškia. Kokiais pagrindais darbuotojai išeis? Teatre galioja smurto ir priekabiavimo prevencijos politika“, – neteisėtų atleidimų iš darbo baiminosi I. Navickienė.
Rinkodaros departamento Tarnybos vadovė Justina Ignatavičienė atviravo į teatrą atėjusi iš verslo srities, o viduje tikino buvusi visiškai tikra, kad konkursą laimės esamas LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas.
„Žinoma, mano naivumas! Juokas iš savęs ima... Mano patirtis liudija, kad kai reikalingas įstaigai vadovas – jį rasti labai sunku. Jeigu įstaigai vadovaujantis vadovas tai daro gerai, jis nėra keičiamas. Neturiu muzikologės išsilavinimo, bet esu rinkodaristė – man atrodė, kad jeigu teatrui sekėsi puikiai, prekės ženklo žinomumas kylantis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sklaida komunikacijos kanaluose stiprėja, gerėja, kažkam net nešautų į galvą keisti vadovą... Tame mano naivumas ir yra, esu žinios priblokšta ir šokiruota. Kad nauja vadovė ateina su nauja komanda – tai reikštų, kad sena nebus reikalinga?“, – retorinį klausimą kėlė J. Ignatavičienė.
Ji pasakojo į LNOBT atėjusi kritiniu laiku, kai buvo karantinas. „Tai, kaip mes susitvarkėme ir su komunikacijos krize, ir teatro darbo krize – neįtikėtina. Mes padarėme tai, ko nepadarė nė vienas teatras pasaulyje, dėl tos priežasties pasaulyje buvome pastebėti. Labiausiai pribloškė viceministrės žinutė, kad renkant vadovą buvo remtasi tik programa ir jos pristatymu, citata apie naująją programą copy / paste iš teatro nuostatų. Apie ką mes kalbame? Galbūt teisiškai viskas tvarkinga, bet kur sveika nuovoka? 600 žmonių bus vadovaujama remiantis tais dokumentais, o ne tuo, kas buvo padaryti per penkerius metus?“, – stebėjosi J. Ignatavičienė.
Meninės veiklos departamento Tarnybos vadovas, Vyresnysis režisieriaus asistentas Gediminas Šeduikis atkreipė dėmesį, kad komandos lengvai nesiformuoja, tai yra didžiulis ir ilgas procesas.
„Dirbame teatrui, ne sau. Gaila, kad ministerija galvoja, kad mes nepakankamai gerai dirbame. Vadovas lygu jo komanda – tai reiškia, kad mes nepakankamai gerai dirbome, su tuo nesutinka didelė dalis kolektyvo“, – dėl sprendimo apmaudavo G. Šeduikis.
Baleto meno vadovui Martynui Rimeikiui labiausiai gaila įdirbio: „Buvo sudėtingas laikas, krūva iššūkių, atrodo, dabar galėtum pradėti dirbti, bet šį sprendimą priimame liūdnai – tai nėra Jono pralaimėjimas, jį priimame kaip savo.“
Penktadienį, 18 val., prie paradinio Operos ir baleto teatro įėjimo organizuojama ir dabartinio direktoriaus J. Sakalausko komandos palaikymo akcija – performansas, atvaizduojantis LNOBT laidotuves. Performanso iniciatorės ragina nusprendusius ateiti palaikyti LNOBT darbuotojus atsinešti žvakutes ar baltą gėlės žiedą.
