Šiais metais tarptautinė Vilniaus knygų mugė rašo 700 eilučių laisvei. Mugės programa, kaip ir jos dalyviai – šventinė, akcentuojanti laisvos mūsų visuomenės pamatus, kviečianti mąstyti apie Vilniaus, Lietuvos, Ukrainos ir pasaulio ateitį, vartyti gražiausių metų knygų puslapius, diskutuoti su knygų autoriais, kūrėjais ir leidėjais. Mugėje šiais metais planuojama sulaukti daugiau nei 200 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Susipažinkite: „Misteris Pinkmanas“

„Misteris Pinkmanas“ – dar visiškai naujas pavadinimas leidybos pasaulyje. Naują knygų vaikams leidyklą įkūrė iliustruotoja Lina Itagaki ir rašytojas-poetas Marius Marcinkevičius. Leidyklos pradžia sutapo su karu, infliacija ir beprotiškai išaugusiomis popieriaus kainomis, tačiau leidyklos įkūrėjai guodžiasi tuo, kad blogiau, nei yra dabar, būti negali, vadinasi, toliau bus tik geriau.

Anksčiau Vilniaus knygų mugėje dalyvaudavę kaip knygų autoriai, šiais metais naujosios leidyklos įkūrėjai nusprendė, kad bus įdomu susitikti su skaitytojais savo leidyklos stende.

„Smagu stovėti stende, pardavinėti knygas ir sakyti „šitą aš parašiau“, „o šitą aš nupaišiau“ ir iš karto įraityti autografą“, – sako L. Itagaki ir pasakoja, kad kol kas visos knygas, kurias išleido „Misteris Pinkmanas“, parašė M. Marcinkevičius. Ji pati maketuoja knygas, renka popierių ir užtikrina knygos meninę kokybę.

Pirmajai mugei leidykla parengė tris naujienas – gana seniai M. Marcinkevičiaus parašytą istoriją „Mažasis piratas ir didysis lobis“. Su knygos iliustruotoja Marta Žuravskaja vaikai galės susitikti kūrybinėse dirbtuves, kuriose kartu kurs mechanotronų kaukes. Paveikslėlių knyga „Miego avinėliai“ skirta patiems mažiausiems skaitytojams. Ją nupiešė žinoma iliustruotoja Tania Rex. Mugėje iliustruotoja taip pat ves šios knygos inspiruotas kūrybines dirbtuves vaikams. Trečioji leidyklos naujiena - „Ilgi eilėraščiai trumpiems“, kurią iliustravo Ieva Gvazdaitytė.

Pati sau leidykla

Ši Vilniaus knygų mugė yra antroji, kurioje dalyvauja aktorė, knygų autorė, nuomonės formuotoja Beata Tiškevič. „Turiu keistą principą: į knygų mugę vykstu tik tuomet, kai pati parašau savo knygą, tai mano seniai sau duotas pažadas-paskatinimas, kad rašyčiau“, – sako dviejų knygų „Vyvenimas“ ir romano „Beveidžiai“ autorė. Ji pasakoja savo skaitytojus visada sutinkanti su šypsena, sako, svarbu juos pamatyti, sužinoti, kas labiausiai juos jaudina mano kūryboje.

„Į mano naujos knygos „Beveidžiai“ pristatymą atėjo moteris, kuri pirštu bedė į pabrauktas eilutes knygoje ir pasakė, kad tai pakeitė jos gyvenimą. Man pačiai būti apsuptai knygų yra šventė ir dovana – nuo pat vaikystės mėgstu leisti laiką knygynuose ir bibliotekose, mane domina viskas, kas susiję su knygomis: naujausi kūriniai, skaitomiausia literatūra, viršeliai, popierius, kvapas. Knygoms niekada netaupau ir neskaičiuoju pinigų, nes jie visi visada grįžta su kaupu“, – sako B. Tiškevič. Jos naują knygą „Beveidžiai“ mugėje pristatys D. Filmanavičiūtė, o pati autorė žada būsianti visas dienas, mažiausiai – po šešias valandas ir kantriai knygas pasirašinėsianti.

Viešnia – Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk

Vilniaus Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla Vilniaus knygų mugėje dalyvauja nuo tada, kai ji pradėta rengti 2000-aisiais. „Kasmet augome, plėtėmės, didėjome – augo ne tik mūsų stendo plotas, bet ir leidinių skaičius. Jie nominuojami ir pelno apdovanojimų Metų knygos ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimuose, Knygos meno konkursuose“, – sako LRS leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) leidykla ilgą laiką, ko gero, vienintelė iš leidėjų rengdavusi lankytojų pamėgtus poezijos vakarus, šiais metais kviečia klausytis poeto Rimvydo Stankevičiaus eilių, jas palydės muzika. Leidyklos viešnia – Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk virtualiame susitikime su skaitytojais pristatys lietuvių kalba išleistą savo romaną „Jokūbo knygos“.

Į mugę leidyklos ir Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu atvyksta lenkų istorikas, žurnalistas Kamilis Janickis (Kamil Janicki). Jis pristatys Lietuvoje jau spėjusią išpopuliarėti savo knygą „Vladislovo Jogailos damos“. Skaitytojų taip pat laukia Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo, ukrainiečių kilmės rašytojo Jaroslavo Melniko, rašytojos Aldonos Ruseckaitės ir kitų lietuvių rašytojų knygų pristatymai.

LRS leidyklos direktorė G. Šorienė teigia, kad tokie gyvi kūrėjų ir skaitytojų susitikimai, pokalbiai apie išleistas ar planuojamas leisti knygas, kuria leidėjui itin svarbų grįžtamąjį ryšį.

Su knygomis namo – iš Havajų, Japonijos ir Briuselio

Vilniaus knygų mugė – nesikeičianti leidyklos „Tyto Alba“ tradicija, kuriai pasiruošimas, kaip teigia leidyklos direktorės pavaduotoja Raminta Jonykaitė, prasideda jau rudenį: „Rengiame spaudai svarbiausias naujienas, kviečiame atvykti užsienio autorius, planuojame renginius. Tad idėjiniai dalykai jau apgalvoti, dabar – finišo tiesioji, kai viską reikia sustyguoti taip, kad orkestras grotų tvarkingai ir vieningai“.

R. Jonykaitė primena, kad praėjusių metų mugė buvo pažymėta siaubingu ženklu: susirinkę po karantino į mugės atidarymą leidėjai, dalyviai ir lankytojai išgirdo apie karą Ukrainoje.

„Būtent tomis dienomis gerai supratome, kaip svarbu būti tarp žmonių, dalintis savo baimėmis, nerimu, skausmu ir bendryste. Tad ir šiemet kviečiame bendrystei knygų pasaulyje – susitikti ir dalintis knygų puslapiuose atrastomis idėjomis. Knygų mugė mums tuo ir svarbi, kad kaskart iš jos išsinešame įvairiausių leidybinių idėjų“, – sako leidėja ir pristato iš įvairiausių pasaulio vietų mugės stende susirinksiančius savo svečius.

Andrius Kleiva knygą „Ką veikia Japonija“ pristatyti atskris iš Japonijos, iš Havajų į Lietuvos žiemą nusileis Vaiva Rykštaitė su savo nauja knyga „Mėlynas namas Havajuose“, iš Briuselio naują romaną „Triukšmaujantys: katalikai“ pristatyti atvyksta Agnė Žagrakalytė. Tarp mugės svečių – vienas ryškiausių Prancūzijos psichologų ir psichiatrų Christophe André su savo knyga „Paguoda“ ir patarimais, kaip įveikti gyvenimo iššūkius. Leidyklos pasididžiavimas – ilgai lauktas Lietuvos prozininkės Danutės Kalinauskaitės romanas „Baltieji prieš juoduosius“, kurį pristatys pati autorė. Specialiai mugei parengta naujiena – amerikiečių žurnalistės Anne Applebaum knygą apie Holodomorą „Raudonasis badas“. Neabejotinai daugybę vaikų sutrauks rašytojas Tomas Dirgėla, visas mugės dienas negailėsiantis dėmesio jauniesiems skaitytojams.

„Dar viena svarbi mūsų leidyklos tradicija Knygų mugėje – už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką rašytojams įteikiama Jurgos Ivanauskaitės premija“, – primena R. Jonykaitė.

Tarp intriguojančių naujienų – Oleksijaus Arestovyčiaus knyga

Vilniaus knygų mugės senbuvės – leidyklos „Vaga“ vadovas Vytautas Petrošius pasakoja, kad pasiruošimo didžiausiai leidėjų ir knygų mylėtojų šventei darbai vyksta visus metus, tačiau tradiciškai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje spaustuvėms atiduodamas gūsis naujų knygų, kad skaitytojams mugėje būtų pristatomos šviežiausias naujienos.

„Džiugu, kad Vilniaus knygų mugės tradicija tęsiasi, kad ji tokia turtinga ir gyva. Svarbu, kad kasmet, kokie tie metai – ramūs ir „eiliniai“, ekonominio pakilimo ar nuosmukio, pandemijos ar, nelaimei, prasidėjusio karo – bebūtų, Vilniaus knygų mugėje plėtojasi kultūrinis, intelektualinis, visuomeninis dialogas. Knygų mugės laukiame, nes mums ji yra šventė. Galimybė įvertinti, kas nuveikta per metus, mesti įdėmesnį žvilgsnį į kolegų leidinius, įvertinti besikeičiantį leidybos, knygų Lietuvoje ir pasaulyje kontekstą. Šiemet ši šventė – dar įspūdingesnė, nes sutampa su Vilniaus, kuris tapo UNESCO literatūros miestu, 700-ojo jubiliejaus metais!“ – sako leidyklos „Vaga“ vadovas.

Aukštos prabos literatūros mėgėjams leidykla šiais metais pristatys pirmą kartą lietuvių kalba išleistą Virginijos Woolf romaną „Bangos“, garsaus šiuolaikinio, daug metų išeivijoje gyvenančio rusų autoriaus Michailo Šiškino eseistikos rinkinį „Taika ar karas“, atveriančio Rusijos istorijos, kultūros, visuomenės problematiką ir tamsiąją pusę, iš kurios kyla grėsmė civilizuotam pasauliui. Iš spaustuvės atkeliauja Ukrainos karo apžvalgininko Oleksijaus Arestovyčiaus knyga „Cheirono abėcėlė“, pasakojanti apie improvizaciją, teatrą, psichologiją, pasąmonės svertus.

Susitikimo su skaitytojais mugėje lauks rašytojas, dramaturgas Saulius Šaltenis ir jo kinematografinė istorija „Akis į akį: Klaipėda 1923“; bus pasitikta šilta ir atvira poetės, prozininkės Dovilės Zelčiūtės atsiminimų knyga „Augau teatre“. Kartu su Lenkijos Institutu Vilniuje leidykla kvies į pasimatymą su pripažinta šiuolaikine lenkų prozininke Julia Fiedorczuk, kur ji pasakos apie lietuvių kalba išleistą savo romaną „Po saule“.

Tėvo albumą pristatys iš JAV atvykęs Kazys Varnelis

Galima sakyti, kad 22-ajį kartą Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinio muziejaus leidybos veikla užaugo drauge su Knygų muge. „Kiekvienais metais stengiamės skaitytojus kuo nors nustebinti. Šiemet ypatingai didžiuojamės monumentaliu ir gausiai iliustruotu albumu apie Kazio Varnelio gyvenimą ir kūrybą. Į albumo pristatymą Vilniaus knygų mugėje iš Jungtinių Amerikos valstijų atvyks dailininko sūnus, architektas Kazys Varnelis jaunesnysis“, – pasakoja muziejaus Leidybos skyriaus vedėja Rita Janušauskienė.

Mugės lankytojus Nacionalinio muziejaus stendas kvies vartyti naujausių parodų katalogus – „Aš esu vilnietis“, 1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ ir „Etnografinis opartas“. „Džiaugiamės, jog neslūgsta ir seniau išleistų leidinių populiarumas: skaitytojai vertina laikui nepavaldų, dažnai ir po dešimtmečių aktualumo neprarandantį turinį, aukšto lygio spaudą, ilgaamžišką popierių.“

Praėjusiais metais bibliotekų erdvėje pirmą kartą mažiesiems lankytojams edukacines veiklas pasiūlęs Lietuvos nacionalinis muziejus, šiais metais vaikus pakvies į Jaunų skaitytojų salę, kuriame bus galima patirti legendinį Vilnių ir jame nutikusius keisčiausius dalykus. Bibliotekų erdvėje vaikai kviečiami susipažinti su Vilniaus legendų personažais, tyrinėti šalį turtinusias draugystes ir bendradarbystes.

Draugystė su Ukraina, Meksikos pasienis, diskusijos apie kiną ir architektūrą

9-ąjį gimtadienį švenčianti leidykla LAPAS šiais metais pirmą kartą įvykusiuose Knygos apdovanojimuose buvo pripažinta Metų leidėju. „Mums tai – didelis įvertinimas ir paskata stiprinti tai, kuo tikime: pristatyti netikėtas perspektyvas, megzti dialogą tarp knygų ir idėjų, leisti autorius ir autores, kuriomis tikime“, – sako leidyklos vadovė Monika Gimbutaitė ir teigia, kad leidyklos vertybės atsispindės ir naujienose, kurios ruošiamos Vilniaus knygų mugei – leidėjams neabejotinai svarbiausiam metų renginiui. – Šiuos metus mes visi mintimis ir darbais buvome su Ukraina. Neįtikėtina, kad tokiu sudėtingu metu leidyba nesustoja ir užsimezga gražios draugystės – Ukrainos leidykla GERDA išleido į ukrainiečių kalbą išverstą Gabijos Grušaitės knygą „Stasys Šaltoka“, labai laukiame į mugę atvykstant kolegos, leidyklos vadovo Misheal D. Kyslov.

Specialiai į mugę iš JAV atvyksta antropologė, Browno universiteto profesorė Ieva Jusionytė, parašiusi knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“ (iš anglų k. vertė Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė). Ji pati keletą metų savanoriavo JAV-Meksikos pasienyje, dirbo paramedike ir ugniagese, o šiame trilerio įtampą išlaikančiame tyrime kalba apie sienas ir migraciją. Mugėje bus pristatyta pirmoji G. Grušaitės knyga vaikams „Grožis ir Heizelis“, Natalijos Arlauskaitės ir Miglės Anušauskaitė knyga apie kiną „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, aršiai diskusijai apie architektūrą ir modernizmą provokuos žurnalisto Tom Wolfe knyga „Nuo Bauhauzo iki mūsų“ (iš anglų k. vertė Marius Burokas), o naujų perspektyvų ieškančius grožinės literatūros skaitytojus kviesime atrasti prancūzų postmodernisto George'o Pereco „Žmogų, kuris miega“ (iš prancūzų k. vertė Aušra Pokvietytė) ir Nobelio literatūros premijos laureato Luigi Pirandello „Vieną, nė vieno ir šimtą tūkstančių“ (iš italų k. vertė Goda Bulybenko). Visos šios knygos bus pristatytos renginiuose su kūrėjais, kritikais, ekspertais ir skaitytojais.

Ukrainos stendas, pasauliniai bestseleriai ir Lietuvos istorijos paslaptys

„Vilniaus knygų mugė leidyklai yra unikali galimybė pristatyti lietuvių autorius ir jų naujus kūrinius, parodyti, ką geriausio išleidome iš pasaulio literatūros kūrinių, su skaitytojais pasikalbėti apie dabartį ir ateitį“, – sako bene daugiausia vietos mugėje užimančios leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Didžiausia šalies leidykla kviečia į atradimų kupiną kelionę. Naujienos, tiesiai iš spaustuvės atkeliavusios į mugės stendus – jaudinančios, jautrios, kupinos asmeninių patirčių ir žinių. Pasaulį savo knygomis nustebinę užsienio autoriai tarptautiniuose bestseleriuose kalbina medžius, audžia Ukrainos moterų sagą, lietuvių autoriai supažindina su mažai girdėtais šalies istorijos veikėjais ir įvykiais.

Leidyklos stende bus įrengtas atskiras Ukrainos literatūros skyrius, o labiausiai laukiama leidyklos viešnia – viena žymiausių ukrainiečių autorių Oksana Zabuzhko, Lietuvos skaitytojams pristatysianti Zitos Marienės į lietuvių kalbą išverstą romaną „Užmirštų „sekretų“ muziejus“. Tiesiai iš spaustuvės į mugę atkeliauja Ingos Margaritos Bautrėnienės į lietuvių kalbą išverstas pasaulinis bestseleris – ketvirtoji žymiausios pasaulyje miškų ekologės Suzanne Simard knyga „Miško išmintis. Medžių motinos beieškant“.

Jautrius Ukrainos karo pabėgėlių moterų pasakojimus į knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ sudėjo Palmira Galkontaitė ir Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Knygos autores mugėje kalbins Dovilė Filmanavičiūtė. Istorikė Luka Lesauskaitė kartu su knygos „Karo nuotaka“ autore Ilona Skujaite kalbėsis apie anuomet geidžiamiausią Europos nuotaką – karalaitę Kotryną Jogailaitę, L. Lesauskaitė taip pat pristatys Eimanto Gudo knygą apie įtakingiausias LDK gimines „Mėlynas kraujas“. Su skaitytojais mugėje bendraus ir diskutuos sodų ir bičių specialistas Algirdas Amšiejus, žinomi gydytojai Jokūbas Fišas ir Valerijus Morozovas. Lietuvių ypač mylima bestselerių autorė Irena Buivydaitė šioje knygų mugėje pristatys dar dažais kvepiantį naujausią, jau penkioliktą romaną „Kas būtų, jei...“. Irena autografus savo gerbėjams dalins visas keturias mugės dienas kartu su iš Vokietijos į mugę atvyksiančia autore Jolita Herlyn. Su aktore ir knygų autore Juste Zinkevičiūte, šį rudenį pristačiusia savo antrąją knygą „Kol žiovauja žuvėdros“, taip pat su Juozu Gaižausku, pristačiusiu jau penktą knygą, skaitytojai taip pat galės bendrauti visomis mugės dienomis.

Leidykla rengia išskirtinius renginius vaikams – diskusiją su jaunaisiais skaitytojais apie klasikos knygas bei knygos „Kakė Makė. Raudonoji knyga“ pristatymą, kuriame dalyvaus Kakė Makė, Netvarkos Nykštukas ir Selemonas Paltanavičius. Iš viso leidyklos Alma littera stende skaitytojai galės susitikti, pabendrauti ir gauti autografus iš net 42 autorių ir iliustratorių, sudalyvauti 19 leidyklos ruošiamų naujausių knygų pristatymo renginių.

Surinktos lėšos už ukrainiečių poeziją lietuvių kalba – Ukrainai

Leidykla „Odilė“ Vilniaus knygų mugėje dalyvauja nuo pat leidyklos įsikūrimo pradžios – nuo 2017 metų. „Užsukite, turime ir amžinų, ir aktualių knygų, o susitikimai, pasikalbėjimai, pasikeitimai nuomonėmis ir žiniomis su skaitytojais mums suteikia atsinaujinančios energijos. Tai – neįkainojama Knygų mugės vertė“, – sako leidyklos vadovė Nijolė Kuolienė. Ji džiaugiasi, kad leidykla šiais metais papildė garsių režisierių knygų seriją. Pasirodė Wernerio Herzogo „Pasaulio sutemos“ ir Michelangelo Antonionio „Kėglinė prie Tibro“. Leidykla didžiuojasi Dino Buzzati apsakymų knyga „Šuo, kuris matė Dievą“ bei mūsų laikų Ukrainos poezijos rinktine „atmintis ugnis deguonis“, kurią parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Antanas A. Jonynas. „Visos lėšos, gautos už šią knygą, taip pat vertėjo honoraras, skiriamos Ukrainai paremti“, – nepamiršti karo kviečia N. Kuolienė.

Neabejotinai aktuali šiandien bus ir prieš 3 dešimtmečius sociologo ir kultūros istoriko Vytauto Kavolio sumanyta, bet tik dabar išleidžiama knyga „Laisvės kultūra“. Skaitytojams leidykla pristato Jono Meko Raštų II ir III tomus, o į svečius pakvietė latvių bestselerio „Mane vadina Kalendorium“ autorių Andrį Kalnozolą.

Kvietimą priėmė rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug

Leidykla „Aukso žuvys“ daugiau kaip 10 metų Vilniaus knygų mugėje pristato savo geriausius autorius ir didžiausias naujienas. „Mūsų žinia skaitytojams – „atrask istorines knygas, kurios jaudina ir aktualizuoja“, – sako leidyklos vadovė Sigita Pūkienė. – Mums svarbu pažvelgti į istoriją dar nematytu žvilgsniu, pateikti ją kitu būdu – įdomiai ir aktualiai. Labai džiaugiamės, jeigu randame tokių autorių, kurie arba patys pasiūlo tokių netikėtų idėjų arba sutinka įgyvendinti mūsų sugalvotus projektus“.

Šiemet leidykla rengia ne tik daug lietuvių autorių knygų pristatymų, bet sulauks viešnių iš užsienio – atvyksta ukrainiečių autorė Haska Šyjan ir JAV reziduojanti pripažinta vokiečių rašytoja ir iliustruotoja Nora Krug, „Aukso žuvys” išleido jos grafinius memuarus „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“. Šiais metais N. Krug atvyksta pristatyti kartu su žymiu istoriku Timothy Snyderiu sukurtos ir lietuviškai leidyklos „Hubris“ išleistos knygos „Apie tironiją“. Šią knygą „New York Times“ pripažino geriausiu 2021 metų grafiniu romanu, o Amerikos iliustruotojų asociacija (Society of Illustrators) knygą apdovanojo aukso medaliu. Susitikimo su pasaulinio garso autore ir iliustruotoja, Niujorko Parsonso dizaino mokyklos dėstytoja ir jos meistrystės pamokų laukia kūrybos gerbėjai, iliustruotojai ir Vilniaus dailės akademijos studentai

Savo naujausias knygas, išleistas leidykloje „Aukso žuvys“ taip pat pristatys Jolita Bernotienė ir Onutė Grigaitė, Dalia Leinartė, Kotryna Zylė ir Inga Dagilė, Justinas Žilinskas, Jurga Vilė ir kiti.

Ne tik visas šias, o ir dar daugiau nei šimtą leidyklų, galėsite sutikti ir jų naujausias knygas aptarti 23-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – 700 eilučių laisvei. Mugė vyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei LITEXPO.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją