Jadvyga Rimšelienė-Sakauskaitė gimė 1929 m. gegužės 30 d., Kaune, augo darnioje kėdainiečių inteligentų šeimoje. Jos tėvas inžinierius mechanikas Stasys Sakauskas dirbo Kėdainių elektrinėje, kurį laiką buvo jos direktoriumi. Mama, nors turėjo gerą išsilavinimą, prižiūrėjo gražius namus Kėdainių senamiestyje, rūpinosi šeima.
1937 m. Jadvyga pradėjo lankyti Kėdainių miesto pradžios mokyklą, 1942 metais įstojo į Kėdainių gimnaziją ir ją baigė 1949 metais, jau pasibaigus karui. Tais pačiais metais Jadvyga Sakauskaitė įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, kur studijavo istoriją ir jai artimas disciplinas, įgijo etnografės specialybę. Baigusi universitetą, gavo paskyrimą dirbti Panevėžio kraštotyros muziejuje, o 1954 m. buvo paskirta muziejaus direktore. Muziejui paskirti trisdešimt ketveri jos darbo ir veiklos metai.
Jadvyga Rimšelienė pakeitė Panevėžio kraštotyros muziejaus istoriją, prikėlė muziejų naujam gyvenimui, kūrė muziejininkystės tradicijas, kuriomis muziejus gyvena iki šiol. Jos rūpesčiu buvo rekonstruotas senasis muziejaus pastatas, įrengtos tinkamos rinkinių saugyklos bei ekspozicijų salės. 1985 metais muziejus buvo iškeltas į dabartines patalpas (Vasario 16-osios g. 23, Panevėžyje).
J. Rimšelienė išsiskyrė profesionalumu, autentiškumu, istoriniu pagrįstumu, įgimta inteligencija, erudicija, ypatingu sugebėjimu bendrauti su mokslo, meno žmonėmis. Šios savybės ir istorikės išsilavinimas buvo ypatingai svarbūs kuriant Panevėžio kraštotyros muziejų permainingu laikotarpiu.
J. Rimšelienei kartu su dirbančiais muziejininkais palaipsniui pavyko, įamžinant išplėstinę miesto istorijos ir jo plėtros panoramą, pateikti ir krašto priešistorę, surasti vietos ir būdų pristatyti 1831 m., 1863 m. sukilimus, žymius žmones, jos dėka muziejuje buvo eksponuojama garsioji V. Straševičiaus drugelių kolekcija.
J.Rimšelienės pastangomis Panevėžyje ir rajone buvo atidaryti keturi muziejaus filialai su nuolat veikiančiomis originaliomis ekspozicijomis: rašytojai G. Petkevičaitei-Bitei (Panevėžys, Šv. Zitos g. 18), 1969 m., skulptoriui J. Zikarui (Paliukų k.), 1972 m., skulptoriui V. Svirskiui, tautodailės meistrams (Panevėžys, Kranto g. 21), 1972 m., gydytojui A. Domaševičiui (A. Smetonos 27), 1974 m., o 1973 m. uždarytoje bažnyčioje, Sodų g. 2, atlikus remontą atidaryti Parodų rūmai.
Kūrė muziejininkystės tradicijas
Nuo 1957-ųjų Jadvygos Rimšelienės iniciatyva susitelkę muziejininkai pradėjo organizuoti etnografines ekspedicijas-išvykas į Panevėžio ir aplinkinių rajonų kaimus. 1963 m muziejuje jau buvo surinkta per 35 tūkstančius eksponatų. Palaipsniui muziejaus rinkiniai pilnėjo, pagausėjus darbuotojų, plėtėsi mokslo tiriamasis darbas skyriuose, sunorminta rinkinių apskaita, išsiplėtė ekspozicijų tematika nuo priešistorės iki nūdienos aktualijų, pagausėjo įvairių renginių, tarp jų ir respublikinių dailės parodų, susiformavo šiuolaikinės muziejininkystės pagrindai. Muziejus buvo gausiai lankomas, tapo žinomu miesto kultūros židiniu.
1956 metais Panevėžio kraštotyros muziejuje J. Rimšelienės iniciatyva buvo įkurta saviveiklinė dailės studija, ne vienas šios dailės studijos lankytojas tapo profesionaliu dailininku. Prie Panevėžio kraštotyros muziejaus būrėsi ir tautodailininkai, kurie, muziejaus direktorės vadovaujami, rengė bendras parodas. Aukštaitijos krašto tautodailininkų kasmetinės parodos visada eksponuojamos Parodų rūmų salėje. Šią tradiciją iki šiol tęsia Dailės galerija, kuri 1990 metais įsikūrė po restauracijos buvusiose muziejaus patalpose. Tos parodos Dailės galerijos salėje – savotiškas bendros muziejinės veiklos reliktas.
Muziejaus vadovei svarbus buvo ir miesto kultūrinis gyvenimas. Veikli moteris, savo erudicija sugebėjo suburti apie save bendraminčių, draugų ratą. Jos ir jos vyro, žinomo Panevėžio urologo-chirurgo Antano Rimšelio šeima artimai bendravo su Panevėžio dramos teatro režisieriumi Juozu Miltiniu, teatro aktoriais, dailininkais.
1987 m. Jadvyga Rimšelienė buvo apdovanota už nuopelnus kultūros ir švietimo darbe, ne kartą apdovanota Kultūros ministerijos padėkos raštais, skelbia museums.lt.
Atsisveikinti su velione bus galima vasario 28 d., šeštadienį nuo 17 iki 21 valandos ir sekmadienį nuo 9 iki 13 valandos. Urna bus pašarvota Panevėžyje, laidojimo namuose „Liūdinta“, M. Tiškevičičiaus g. 16A.
Mišios už mirusiąją bus laikomos vasario 29 d., sekmadienį, 9.00 val., Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Urna išnešama sausio 29 dieną, 13 val. Laidotuvės vyks Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse.
