Ieškomi detektyvai, padėsiantys atrasti Čiurlionio portfelį: juk reikėjo kažkur susidėti užrašus, eskizus ar partitūras!

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir žurnalas „Baltas kambarys“ ieško detektyvų, kurie padėtų išaiškinti, ar Mikalojus Konstantinas Čiurlionis turėjo... portfelį. Galbūt būtent jūs padėsite išnarplioti šią bylą? Taip, teisingai supratote, šios detektyvinės istorijos tikslas yra išsiaiškinti, kaip atrodė tikrasis genialiojo menininko portfelis. Tačiau nėra aišku, ar toks apskritai buvo, bet, kaip svarstė konkurso organizatorė Luana Masienė, juk reikėjo kažkur susidėti užrašus, eskizus ar partitūras... Tad ji kviečia visus, besidominčius M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, bibliotekose, muziejų archyvuose, knygose, laiškuose, dokumentuose ieškoti užuominų, o gal net tikslaus aprašymo, fotografijos, kaip tas portfelis atrodė.

Čiurlionio portfelis – jis turėjo kažkur susidėti partitūras ir eskizus!

Pasakodama, kaip kilo šis sumanymas, matematikė, menininkė L. Masienė sakė, kad viskas prasidėjo būtent nuo žurnalo „Baltas kambarys“, kurio leidėja ir įkūrėja ji esanti, pristatymo.

„Leidžiu žurnalą, jo struktūra yra kaip balto kambario, viena rubrikų – „Čiurlionio portfelis“. Žurnalas tarsi kambarys, o jame – išstatyti daiktai. Kitaip tariant, žurnalą struktūruoju apstatydama daiktais. Kiekvienas autorius turi savo rubrikos pavadinimą: „Čiurlionio portfelis“, „Megafonas“, „Adatos“, „Katiliukas“, „Veidrodis ir t.t.“, – apie sumanyto žurnalo kitoniškumą kalbėjo L. Masienė.

Tekstus, L. Masienė pasakojo, kuria M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai, arba žmonės, susiję su muziejumi.

„Rudenį muziejuje pristatinėjau žurnalą, kartu ir minėtą rubriką. Pristatyme dalyvavo jos autoriai, o man atėjo mintis: Čiurlionio portfelis... jis turėjo kažkur susidėti partitūras, eskizus! Kai rubrikos pavadinimas susigalvojo, man atrodo, kad vizualiai pamačiau stovintį portfelį su dviem sagtelėm. Tapo įdomu, kiek mano vizija yra išmąstytas ir išgalvotas dalykas, o gal tikrai turėjau kažkokius regėjimus? Tai išprovokavo klausimą. Šurmulys... Visi susidomėjo, ėmė svarstyti, kad gal tikrai Čiurlionis turėjo portfelį. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje dirba ir Čiurlionio giminaitis, visi ėmė jį kalbinti einantį pro šalį – gal kur nors nuotraukose yra portfelis kampe?“, – tyrinėjimams paskatino L. Masienė.

Tuo metu L. Masienė net negalvojo skelbti konkurso – tiesiog ekspromtu išsakė mintis. „Kai į Lietuvą iš Olandijos atvykstu dėl žurnalo, keliauju į Marijampolę. Kelionėje galvoju, koks gi konkursas be dovanos? Jau mikriuke imu įsivaizduoti, kaip visi detektyvai ieško Čiurlionio portfelio... Tada aplankė mintis – buvau mačiusi, kad gera bičiulė, menininkė, knygrišė Leonora Kuisienė gamina kuprines. Ji sutiko prisidėti. Tekstą sukurpiau, padariau plakatą“, – konkurso paskelbimo istorija pasidalino pašnekovė.

Pasirodė pirmosios prielaidos

Paklausta, kokių žinių yra sulaukę iš „detektyvų“, L. Masienė sakė, kad jau pasirodė pirmosios prielaidos.

„Kai buvo paskelbtas konkursas, sureagavo viena moteris, muziejininkė, ji atsiuntė fotografuotas ištraukas iš knygos „Laiškai Sofijai“, kuriose minimas languotas lagaminas. Kita konkurso dalyvė vienoje knygoje rado informacijos, kad M. K. Čiurlionis savo darbus susidėdavo į kartoną, apvyniodavo virve. Ji darė prielaidą, kad gal Čiurlionis apskritai net neturėjo portfelio, juo tapdavo bet kokie daiktai. Bet gal vis tik tas portfelis atsiras?“, – vylėsi pašnekovė.

Detektyvais, anot L. Masienės, gali tapti visi, ne tik mokslininkai. „Galbūt lagaminas užfiksuotas kažkur saugomose fotografijose, galbūt rašytiniuose šaltiniuose. Tuo laikmečiu vyrai portfelius turėjo, pasitikslinau, kokia jo istorinė kilmė, – viskas atitinka“, – dalyvauti konkurse ragino L. Masienė.

Nesibaigianti istorija

„Čiurlionio portfelio“ kuratorė Silvija Burokaitė pažymėjo, kad iš tiesų nežinoma, ar M. K. Čiurlionis turėjo portfelį, bet taip pat, anot jos, nežinomas ir kai kurių jo darbų likimas.

„Dailininko darbų nuotraukos likę iš parodų fotografijų ar katalogų. Daugiau apie jo nežinomų darbų likimus pasakoja Vaiva Laukaitienė savo straipsnyje „Nesibaigianti M. K. Čiurlionio istorija“ knygoje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tapyba. Painting“ 2021 m.

Ištrauka:

„Bene labiausiai intriguoja paveikslo „Baladė (Juodoji saulė)“, kuris nutapytas 1908 m. Sankt Peterburge, likimas.

1910 m. šis kūrinys buvo eksponuotas Sankt Peterburgo septintojoje Rusų dailininkų sąjungos parodoje. Alexandr'as Benois paveikslą iš parodos nupirko Igoriui Stravinskui (už 100 rublių?) prieš šiam išvykstant iš Sankt Peterburgo. Paskutinį kartą šis Čiurlionio darbas eksponuotas 1912 m. Sankt Peterburge „Meno pasaulio“ draugijos parodoje ir Čiurlionio pomirtinėje parodoje.

Yra žinoma, kad paveikslą I. Stravinskis laikė savo darbe Ustyluhe (Ukraina). 1920 m. išvykdamas į užsienį jį ten ir paliko. Tačiau nei užklausimai Ukrainos muziejams, nei muziejaus darbuotojų ekspedicija nepadėjo atrasti tolimesnių šio kūrinio pėdsakų. Paveikslas „Bokštas“ (tempera) žinomas tik iš nuotraukos. Kiti jo pavadinimai – „Varpinė“ arba „Garsas“. Ir etc.“

Konkursas tęsis iki 2023 m. kovo 1 d.