Kelionė į Italiją neįsivaizduojama be apsilankymo Romoje, šį amžinąjį miestą primins ir koncerte skambėsiantys kūriniai. Į muzikos istoriją su opera „Karmen“ įėjęs prancūzų kompozitorius Georges’as Bizet savo antrąją simfoniją pavadino „Roma“. Ši simfonija buvo sukurta po to, kai 1857 m. pelnęs prestižinį kompozitorių prizą „Prix de Rome“, Bizet iki 1860 m. gyveno Romoje, keliavo po Italiją. Pirmąkart visa keturių dalių simfonija nuskambėjo 1875 m., po Bizet mirties, o natos pavadinimu „Roma“ buvo išleistos 1880 metais.
Italų kompozitorius Ottorino Respighi šiam nuostabiam miestui ant septynių kalvų paskyrė garsiąją Romos trilogiją. Vieną iš simfoninės trilogijos dalių – poemą „Romos fontanai“ – girdėsime programoje „Kelionė po Italiją“. „Romos fontanus“, kaip ir kitas trilogijos poemas, sudaro keturios dalys, kurios leidžia grožėtis nuostabiausiais Romos fontanais, įgarsindamos nepaprastą jų vaizdinio atmosferą.
1916 m. sukurta poema iki šiol yra vienas populiariausių O. Respighi kūrinių.
Greta šių XIX–XX a. kūrėjų skambės šiuolaikinių italų kompozitorių Giovanni Sollimos ir Nicolos Campogrande’s nuotaikingi muzikiniai opusai.
Postminimalizmo stilistinei krypčiai priskiriamo italų violončelininko ir kompozitoriaus Giovanni Sollimos 1993 m. sukurta kompozicija dviem violončelėms ir styginiams „Violončelės, vibrato!“ („Violoncelles, vibrez!“) tapo vienu populiariausių ir dažniausiai grojamų Sollimos kūrinių. Šią muzikinę baladę įkvėpė studijų metais Sollimos nuolatos girdima frazė: „Violoncelli, vibrate!“, kurią jam ir jo bičiuliui Mario Brunello kartodavo dėstytojas Antonio Janigro, aistringai pabrėždamas, kaip turi griežti violončelė.
Anot kompozitoriaus, šiame kūrinyje jungiami įvairūs muzikos stiliai (kaip ir būdinga Sollimos muzikai), dėl to italų muzikologas Angelo Foletto jį yra pavadinęs „melodija iš tūkstančio stebuklingų aidesių“. Klausytojai veikiausiai yra ne sykį šią kompoziciją girdėję, tad galės su malonumu atsipalaiduoti ir mintyse tiesiog sklęsti Italijos peizažais.
O štai Nicolos Campogrande’s simfonija Nr. 2 „Naujasis pasaulis“ mecosopranui ir orkestrui Lietuvoje skambės pirmą kartą. Kūrinio pasaulinė premjera įvyko 2022 m. rugsėjo 30 d. Romoje.
Ši simfonija yra skiriama Europai per karą. „Kaip žmogus ir muzikas, karo metu jaučiausi bejėgis, aiškiai suvokiau, jog negaliu šios tragedijos sustabdyti. Tačiau kartą sau pasakiau: kompozitorius yra pajėgus meniškai išreikšti ir reaguoti į tai, kas vyksta. Taip 2022 m. balandį gimė idėja sukurti simfoniją „Naujasis pasaulis“ – kaip atsaką į kančią, į pavojų, kuris iškilo mūsų tūkstantmečius puoselėjamai ir saugomai civilizacijai. Kad mano žinutė būtų suprantama, kreipiausi į savo libretistą Piero Bodrato sukurti tekstą paskutinei simfonijos daliai; norėjau, kad mecosopranas dainuotų apie žmoniškumą, grožį ir gyvenimą. Todėl ir pačiam kūriniui parinkome pavadinimą „Naujasis pasaulis“, nes šiandieniniame baimės sukaustytame pasaulyje simfonijos žodinis tekstas skamba kaip naujojo pasaulio, kuriame trokštame gyventi, simbolis, pasaulis, kurį mums žada muzika“, – viltingai nuteikia muzikos autorius. Tad įsiklausykime!
Koncertas „Orkestro kelionė į Italiją. LNSO, Modestas Pitrėnas, Aistė Benkauskaitė, Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas“ vyks sausio 21 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.
Visa LNF 82-ojo sezono programa interneto svetainėje filharmonija.lt.
