Šie ir panašūs klausimai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje „Tarp eilučių“: muziejai ir istorinė atmintis karo kontekste“.
Diskusijoje, kurią moderavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, rašytojas, LRT laidų vedėjas doc. Aurimas Švedas, dalyvavo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus vedėja, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus pirmininkė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė ir Kauno IX forto muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis.
Lietuvos muziejų asociacija jau pirmąją karo dieną kreipėsi į Ukrainos žmones ir kolegas muziejininkus, išreikšdama Lietuvos muziejininkų bendruomenės palaikymą ir siūlydama pagalbą išsaugant kultūros vertybes. Kovo 1 d. sekė Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus kreipimasis į tarptautinę muziejininkų bendruomenę, raginant aiškiai išreikšti norą padėti Ukrainos muziejams ir jų darbuotojams, įskaitant tuos, kurie buvo priversti išvykti iš šalies.
„Matome akivaizdžius faktus, kaip kovojančioje Ukrainoje yra naikinamas ir vagiamas kultūros paveldas. Tarp kitų civilių žūsta ar patiria represijas ir kultūros srityje dirbantys žmonės. Visais įmanomais formatais ir būdais stengiamės, kad tarptautinė bendruomenė kuo labiau atkreiptų dėmesį į Rusijos Ukrainoje vykdomus nusikaltimus ir destruktyvius veiksmus, prisidėtų stengiantis išsaugoti kultūros paveldą. Pozityviai nuteikia tai, kad tarptautinėje bendruomenėje tas supratimas ir aiškesnis grėsmių matymas vis stiprėja“, – diskusijoje kalbėjo dr. S. Bagužaitė-Talačkienė.
Dr. R. Kačkutė pristatė gerąsias praktikas, kaip Lietuvos muziejai ir konkrečiai Lietuvos nacionalinis muziejus savo kasdieniais darbais padeda ukrainiečiams, kolegoms muziejininkams, bendradarbiauja su visais, kuriems rūpi istorinės atminties ir kultūros paveldo klausimai. Jau vyksta ir planuojamos naujos šioms temoms skirtos parodos.
„Muziejai taip pat deda pastangas informuoti Lietuvos visuomenę ir rengti kuo daugiau parodų apie Ukrainos kultūros paveldą. Svarbu yra papasakoti Ukrainos istoriją kuo išsamiau. Kitas dalykas – pasitraukusių į Lietuvą ukrainiečių priėmimas, galimybių plėtoti savo bendruomeniškumą sudarymas. Muziejus matome kaip erdvę, kur jie gali burtis, puoselėti savo kultūrą, išlaikyti dvasios stiprybę. Dar vienas svarbus aspektas – reaguojant į karą Ukrainoje, reikia stiprinti ir savo visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms, dezinformacijai, tam irgi bus skiriamos atskiros parodos“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
Pasak Kauno IX forto muziejaus direktoriaus ir Lietuvos muziejų asociacijos pirmininko M. Pečiulio, 2014 metais prasidėję Rusijos okupaciniai veiksmai Ukrainos teritorijoje privertė labiau suklusti, tapti atidesniems ir atsargesniems. O po šių metų vasario 24 dienos nebeliko klausimų, Rusija – šalis agresorė – pradėjo veikti atvirai ir nusimetė visas kaukes.
„Su informacinėmis grėsmėmis mes susiduriame ir dabar, ir susidursime ateityje, todėl turime išlikti labai budrūs. Bet dabar turime būti budrūs dirbdami solidarizuojant visuomenę, o ne atsakinėti į Rusijos ar Baltarusijos propagandinius veiksmus kontrapropaganda. Tai nėra efektyvu. Tenka išgirsti, kad mūsų visuomenė nėra pakankamai atspari informacinėms grėsmėms, mažai žino istoriją, tad dabar sukurkime kokį nors pasakojimą, kurį visi išmokę taps atsparūs. Ne, taip nevyksta. Tokie dirbtinai sukonstruoti pasakojimai kaip tik tampa grėsme, nes juos nesunku dekonstruoti, iškraipyti ir panašiai. Mums tiesiog reikia dar aktyviau dirbti su visapusišku istorijos populiarinimu, probleminių temų pristatymu. Užduotis – ne kažką įteikti visuomenei, bet skatinti ją domėtis istorija, analizuoti įvykius, nes tik tokiu būdu mes kursime tą atsparią visuomenę. Kurti solidarią, susitelkusią visuomenę, mano nuomone, yra labai svarbu“, – teigė M. Pečiulis.
Diskusijos moderatorius dr. A. Švedas pritarė, kad ginantis nuo informacinių karų ir ideologinių atakų, nuo negeranoriško istorinės atminties temų interpretavimo reikėtų visų pirma įvairiopai skatinti bendro visuomenės informacinio raštingumo lygio kilimą, kad suprastume, kaip gimsta tokie autoritariniai ir totalitariniai režimai, norintys kariauti, naikinti, neigti kitų tapatybę. „Vienas primestas „didysis pasakojimas“, aprobuotas kokioje nors ministerijoje arba komisijoje, nebūtinai mus išgelbės, jeigu išmoksime, tarkim, tik kokią dešimtį pamatinių tezių apie istoriją“, – reziumavo jis.
Diskusijos įrašas čia.
Diskusija „Tarp eilučių“: muziejai ir istorinė atmintis karo kontekste“ yra Kultūros ministerijos organizuojamo renginių ciklo „Tarp eilučių“, skirto aptarti medijų ir informacinį raštingumą įvairiose kultūros srityse, dalis.
