Beje, net jei nerasite tinkamos knygos tarp šių jos rekomenduotų, V. Maksvytė kviečia pasinaudoti leidyklos „Alma littera“ sukurtu virtualiu dovanų konsultantu, kuris, atsakius į tam tikrus klausimus, pasiūlys tinkamą knygą. Tačiau pirmiausia – jos pačios ir leidyklos rekomendacijos.
Nikolajaus Kuno „Senovės Graikijos legendos ir mitai“ yra skirta skaitytojams nuo 12 metų, tačiau tikrai sudomins ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius.
Senovės Graikijos civilizacija neretai skambiai vadinama Vakarų kultūros lopšiu, o legendos ir mitai – vienas svarbiausių šios didingos civilizacijos palikimų, paveikęs ir moderniųjų laikų menus, literatūrą. Kone kasdien mūsų kalboje galime išgirsti iš mitų atėjusių pavadinimų, posakių; turbūt ne kartą girdėti: Trojos arklys, Achilo kulnas, Pandoros skrynia. Kokia jų istorija?
Ši išskirtinė klasikinių graikų legendų ir mitų atpasakojimų knyga su nuotraukomis atvers duris į turtingą, stebinantį ir nepaprastų žygių kupiną senovės Graikijos legendų pasaulį nuo pat jo sukūrimo. Supažindins su Olimpo dievais – galingais ir nemirtingais, tačiau kartu labai panašiais į paprastus žmones. Su didvyriais, įveikusiais dievų siųstus išbandymus, nukovusiais siaubingas pabaisas, ir su valdovais, stojusiais į kovą už tai, kuo tiki, bei patyrusius dideles tragedijas.
Nikolajaus Kuno „Senovės Graikijos legendos ir mitai“ – viena išsamiausių antikos mitų knygų lietuvių kalba. Mitai ir legendos joje pateikiami sujungti į atskirus ciklus.
Graikų mitai įtraukti į mokyklose privalomos perskaityti literatūros sąrašą 5–10 klasėms.
„Tai dovaninis, proginis leidimas, su daugybe iliustracijų. Čia labai paprastai papasakojami garsieji graikų mitai ir legendos pagal originalius kūrinius, bet paprasta publicistine kalba. Ne naujiena, daugelis yra matę ankstesnius leidimus knygų lentynose, bibliotekose, bet čia yra atnaujintas, proginis leidimas“, – kalbėjo V. Maksvytė.
„Gyvulių ūkis“ — neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje Džordžo Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.
„Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais — ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis“, — rašė Orvelas pratarmėje pirmajam „Gyvulių ūkio“ leidimui 1945 metais. Šį romaną Orvelas sukūrė 1943-iųjų pabaigoje, bet knyga galėjo likti neišspausdinta. Dėl to, kad joje buvo įnirtingai puolamas Stalinas, leidėjai vienas po kito atsisakydavo knygos. Orvelo paprasta, tragikomiška pasakėčia apie tai, kas nutinka gyvuliams išvijus poną Džonsą ir mėginant tvarkytis ūkyje patiems — neblėstanti pasaulinio garso klasika.
„Beveik visi esame girdėję apie vieną žinomiausių kūrinių, bet gal ne visi skaitę. Klasikinės literatūros mėgėjams, moksleiviams, seneliams, tiems, kas skaitė ir norėtų naujai prisiminti šią knygą. Pati buvau skaičiusi tik mokykloje, dabar su malonumu iš naujo perskaičiau“, – prisipažino V. Maksvytė ir pridūrė, kad ši naujai išleista knyga yra papuošta ir naujomis įspūdingomis iliustracijomis.
Jamie Oliverio „Kartu“ – dar viena leidyklos naujiena visai šeimai. „Galima padovanoti tiek močiutei, draugui, draugei, tiek sau pačiam pasidovanoti. Garsiausias pasaulyje britų šefas siūlo 120 receptų. Šį kartą jis nustebina receptais, kurie skirti suburtinėms šeimos, bičiulių vakarienėms ar pusryčiams, sugrupuoti pagal tam tikras temas, pavyzdžiui, neskubri puota, spalvotas malonumas ar pan. Tai yra tam tikri meniu rinkiniai, kuriuose užkandis, sriuba, antrasis patiekalas, desertas – suformuotas meniu, imi temą ir yra visi receptai. Taip pat, ką jis daro, tai aprašo, ką gali iš anksto pasiruošti, ką skubu daryti paskutinę minutę, aprašyti visi pagrindiniai naudojami produktai, jų kaloringumas, maistingumas, daug papildomos informacijos“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Labai graži jo mintis kviesti ir būti kartu, ne tik šeimą, bet ir bičiulius, draugus, mėgautis virtuvės malonumais“, – sakė ji.
Julios Quinn „Bridžertonai“ – vienas garsiausių, sėkmingiausių laisvalaikio literatūros paskutinių metų kūrinių, pagal kurį sukurtas labai populiarus „Netflix“ serialas. Britų autorė pasakoja apie XIX amžiaus šeimą, kurioje mama augina keturias dukras ir keturis sūnus, ir visiems jiems sulaukus amžiaus, tinkamo kurti šeimą, ieško tinkamiausio partnerio.
„Lengvu stiliumi, šmaikščiai parašyta – turbūt tai yra rašytojos sėkmės paslaptis. Merginos šmaikščios, autentiškos, tvirto charakterio, vaikinai empatiški, talentingi, kūrybingi – ne tik vyro stereotipas. Puiki dovana mamai, draugei, sau pačiai ilgiems žiemos vakarams, kai norisi saldaus, skanaus, ne banalaus, bet kažko romantiško“, – šypsojosi V. Maksvytė.
Knygoje „Instinktai“ dr. Rebecca Heiss, evoliucinės biologijos specialistė, moksliškai paaiškina tam tikrą mūsų elgseną ir siūlo naują metodą, pajungiant mūsų instinktų galią ir nukreipiant juos taip, kad jie veiktų mūsų naudai, o ne prieš mus.
„Instinktai“ – tarsi kelių žemėlapis, kuriuo sekdamas kiekvienas gali nustoti gyventi autopiloto režimu, tapti produktyvesnis, laimingesnis ir pradėti sąmoningai kurtis geresnį gyvenimą.
Kodėl mes nuolat jaučiamės apimti streso, nepatenkinti savo karjera ir asmeniniais santykiais ar stokojantys aiškaus tikslo? Atsakymas slypi mūsų instinktuose!
Kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo verslo iki asmeninių santykių ar sveikatos – mūsų elgesį veikia instinktai, kurių paskirtis kadaise buvo padėti mums išlikti pasaulyje, pilname pavojų. Tie patys instinktai kliudo mums siekti sėkmės dabar – įvairovės kupiname pasaulyje su daugybe galimų pasirinkimo variantų ir beveik neribotomis galimybėmis žmonėms kontaktuoti vieniems su kitais.
„Visi tie instinktai ne tik pristatomi su naujaisiais moksliniais tyrimais, bet ir paaiškinama, kaip jie veikia kasdienybėje, ir ką daryti, kad jie netrukdytų mums gyventi, o galėtume juos panaudoti savęs tobulinimui, geresnių rezultatų siekimui, laimės, sėkmės pojūčiui. Ji paaiškina daug dalykų, kuriuos saviugdos, psichologijos, ar net tų pačių dvasinių mokyklų atstovai pristato kaip tiesas, rekomendacijas, kurių laikydamiesi galime gyventi geriau, bet ji pasako, kodėl evoliuciškai taip yra. Man atrodo, tai svarbu suvokti šiuolaikiniam žmogui. Tinka ir padovanoti artimam žmogui, ir save pamaloninti – juk tai yra apie geresnės gyvenimo kokybės siekimą“, – kalbėjo V. Maksvytė.
