Viešai skelbtas pabėgėlių nuotraukas tyręs fotografas: tai veda prie nužmoginimo ir niveliavimo

„Pikseliuoti“ veidai fotografijose, kurias viešino sienos apsaugos tarnautojai, kai šalį užplūdo nelegalūs migrantai, atvykstantys iš Baltarusijos – patraukė tyrėjo, fotografo Pauliaus Petraičio dėmesį. „Sekiau naujienas, man buvo įdomu, kaip tai atvaizduojama spaudoje, masinėse medijose. Norėjau į tai reaguoti – ir kaip pilietis, ir kaip menininkas, ir tyrėjas. Nežinojau kitokio būdo, nei kaip bandyti per kūrybą atliepti tuos įvykius. Iš pradžių nenumaniau, kad tai išsivystys į parodinį projektą, tiesiog natūraliai, labai organiškai, stebint tuos įvykius kaupiau vaizdų archyvą, tyrinėjau, kokios vaizdinės priemonės naudojamos migrantų nuotraukose. Analizavau, sąmoningai ar ne, tai yra pateikiama“, – pasakojo P. Petraitis, kurio paroda „Enjoy the Now“ atidaryta „Prospekto“ galerijoje.

Įžvelgė grėsmės motyvo eskalavimą

Sprendimu „pikseliuoti“ migrantų veidus, P. Petraičio manymu, tarsi siekiama nuasmeninimo. „Toks nužmoginimas. Pagrindinė mintis, kad tose nuotraukose migrantai pateikiami kaip tam tikra grėsmė. Toks grėsmės motyvas, nes „pikseliavimo“ strategijos sienos apsaugos tarnautojai imasi pateikdami informaciją ir apie kontrabandininkus. Rankų uždėjimas už galvos, sustatymas vorele – tai yra tokie, galima sakyti, sugrėsminantys vizualūs motyvai“, – darė išvadą teoretikas.

Vis dėl to, „pikseliavimas“ pasitelkiamas atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą, siekiant paviešinti atvejus, bet nepakenkti konkrečiam asmeniui, kitaip tariant, dėl teisinių sumetimų. Dėl šio aspekto P. Petraičiui nekyla abejonių, visgi jis pabrėžė, kad taip tarsi yra pasirenkamas paprastesnis kelias.

„Nereikia jokių leidimų publikuoti fotografijas su asmens atvaizdu – užpikseliuoji ir viskas, bet manau, kad tai ir veda prie nužmoginimo ir niveliavimo. Vėliau, kai žurnalistai vyko į tuos miškus, buvo daug nuotraukų, kuriose migrantų veidai matomi. Man, kaip vaizdų teoretikui įdomu ne tai, kaip prieita prie sprendimo, bet koks yra „pikseliavimo“ efektas“, – aiškino P. Petraitis ir pridūrė, kad pagrindinė užduotis – kelti klausimus, aktualizuoti.

Karas Ukrainoje, P. Petraitis pastebėjo, kiek nustelbė migrantų problemą, ją tarsi nustūmė į antrą planą, tačiau menininko manymu, nors šiuo metu yra daug iššūkių, nederėtų užsimiršti.

„Norisi priminti, kad migrantai vis dar yra čia, sisteminė problema, kurios neverta visiškai užmiršti. Meno paskirtis – kelti klausimus netikėtu kampu, leisti žiūrovui pažvelgti į temą, suteikti netikėtų, naujų įžvalgų. Menas nesiūlo atsakymų, nėra tyrimų studija, sakanti, kad yra būtent taip, bet leidžia žmogui pačiam pasidaryti įspūdį, sukelia emocijas, filosofinių minčių“, – sakė pašnekovas.

Nauja teritorija – ir kaip tyrėjui, ir kaip menininkui

Pasak P. Petraičio, šis jo projektas yra pirmasis, kuris taip akivaizdžiai susijęs su socialiniais procesais: „Ir kaip tyrėjui, ir kaip menininkui šiek tiek nauja teritorija. Anksčiau daug domėjausi technologijomis, esu daręs nemažai projektų, rengęs parodų apie technologijų poveikį vaizdams. Pavyzdžiui, socialinių medijų, išmaniųjų telefonų. Tad tai tarsi žingsnelis į sau naują erdvę. Nors... technologijos veikia ir šičia, kalbant apie tą patį pikseliavimą.“

Paklaustas, ar socialiai jautrios temos netaps kūrybiniu „arkliuku“, P. Petraitis sakė, kad to dar nežinantis.

„Sunku pasakyti, kūrybos kelias, jis toks vingiuojantis... Gyvenimas irgi pasiūlo tam tikrus reiškinius, kuriuos įdomu tirti, reaguoti. Sėkmingas menas sugeba užčiuopti tai, kas dar yra „ore“. Ir nebūtinai reiškinius, bet tam tikrus klausimus, kažkokį nerimą, kuriuo dalinasi daug žmonių. Menas dažnai sugeba tai įkūnyti, įprasminti. Galima sakyti, kad meno socialinė funkcija (be estetinio malonumo) – užčiuopti visuomenei svarbius dalykus, kurie kitaip sunkiai pasisakytų, nes dar nėra apmąstyti“, – aiškino menininkas.

Šiuolaikinė fotografija – keičiasi

Kalbai pasisukus apie šiuolaikinę fotografiją, P. Petraitis pastebėjo, kad ši medija jau kuris laikas keičiasi, yra kaitos procese.

„Šį procesą stipriai paveikė skaitmenizacija. Jau prabylama apie nuovargį nuo atvaizdų. Kalbant apie meninę fotografiją – paskutiniu metu yra tam tikra tendencija – krypstama į intermedialumą. Fotografija vis labiau maišosi su kitomis medijomis – skulptūra, performansu. Vasarą pačiam teko kuruoti šiuolaikinio britų fotomenininko Tomo Lovelace'o parodą „Repeticijos kambarys“, galerijoje „Atletika“. Pavyzdžiui, ten, tradicinių fotografijų išvis nebuvo – skulptūriška instaliacija su performansais. Įdomu tai, kad meninės fotografijos lauke vis dažnesnis intermedialumas, įvairių medijų sąveika“, – apie fotografijos įtinklinimą prakalbo P. Petraitis.

Tačiau ar fotografijai, kaip meno šakai – reikia daugiau išraiškos priemonių? „Turbūt tai yra vienas dėmenų. Apskritai, kultūroje vis labiau pasireiškia hibridiškumas. Kaip pastebi teoretikai, grynųjų formų lieka vis mažiau, vyksta hibridizacija, ir jinai vyksta vis platesniame lauke. Aišku, tai paveikia ir fotografiją, išsiplėtė diskursas, formų raiška įvairėja. Bet kartu reiktų pabrėžti, kad išlieka vadinamoji klasikinė, humanistinė fotografija, kuri vis dar yra aktuali, sėkmingai veikianti Lietuvoje. Yra jaunų kūrėjų, kurie praktikuojasi šioje srityje“, – pažymėjo pašnekovas.

Keisis santykis su vaizdu

Paprašytas prognozuoti, ar dėl naujų savo raiškos būdų fotografija ateityje netaps visiškai kitokia medija, nei ji yra suvokiama šiandien, P. Petraitis sakė, kad nuspėti šį procesą būtų sudėtinga.

„Labai sunku numatyti technologijas. Ateityje bus hologramų, keisis mūsų santykis su vaizdu, vaizdo dvimatiškumu – jis vis labiau tampysis, plėsis rėmai, bus visko. Kalbant apie meninę pusę – tikiu, kad tradicinė fotografija išliks – ir kaip raiškos būdas, ir domėjimasis ja. Yra jaunų fotografų, kurie sėkmingai dirba toje tradicijoje – Tadas Kazakevičius, Ieva Baltaduonytė, ir kiti. Bent jau kurį laiką matysime pratęsimą, tik keisis temos, subjektai, – kalbėjo fotografas. – Viliuosi, kad jie užaugins dar naujesnę kartą. Kiekvienas pasirenka, kas jam įdomiau – ar tradicinė fotografija, ar miksas, ar nauji eksperimentai.“

***

Paulius Petraitis (g. 1985) dirba šiuolaikinio atvaizdo, fotografijos ir kuravimo srityse. 2012 m. baigė kino magistro studijas Stokholmo universitete, mokėsi Utrechto ir Vilniaus universitetuose.

Savo meninius tyrimus pristatė Fotografų galerijoje Londone, Talino šiuolaikinio meno muziejuje, Londono South Bank universitete, dalyvavo Rygos fotografijos bienalėje.

2019 m. surengė asmeninę parodą galerijoje „Lokomotif“. Jis taip pat dirba su leidybos praktikomis – menininko knygos (artist‘s books) įtrauktos į įvairias kolekcijas, tarp jų ir MoMA bei Metropoliteno meno muziejaus bibliotekų, Danijos dizaino muziejaus, Joan Flasch (SAIC), Estijos taikomojo meno ir dizaino muziejaus.

P. Petraičio paroda „Enjoy the Now“ „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks iki gruodžio 17 d.