Prakeikta žemė / Godland (rež. Hlynur Pálmason, 2022, 143 min.)
Kritikų aukščiausiai įvertintame Kanų „Ypatingojo žvilgsnio“ programos filme atšiaurus ir didingas Islandijos kraštovaizdis tampa fonu, kuriame skleidžiasi epinė savižinos drama. Jaunas kunigas Lukas XIX a. pabaigoje siunčiamas statyti naujos bažnyčios į tuometę Danijos koloniją Islandiją. Jau nuo pirmųjų žingsnių salos paviršiumi jis supranta absoliučiai netinkantis šiai užduočiai. Nepatyręs ir juokingai išdidus Lukas niekuo nepasitiki ir visur mato klastą. Ypač įtariai jis žiūri į gidą Ragnarą, visišką savo priešingybę. Jau netrukus jų santykiai perauga į nuožmią dviejų radikaliai skirtingų asmenybių ir kultūrų kovą. Sinefiliškai manieringas ir preciziškai autentiškas, tai vienas svarbiausių metų kino įvykių, skirtų kuo didžiausiam ekranui.
Vieną gražų rytą / One Fine Morning (rež. Mia Hansen-Love, 2022, 112 min.)
Geriausiame Kanų „Dviejų režisierių savaičių“ programos filme režisierė Mia Hansen-Løve švelniais potėpiais kuria daugiasluoksnį ir elegantišką portretą moters, sugebančios kasdienybės sūkuryje rasti drąsos vėl atsiduoti meilei. Nuostabioji Léa Seydoux jame vaidina laisvai samdomą vertėją Sandrą. Ji yra dėmesinga vieniša motina, kantriai besirūpinanti sergančiu tėvu, pamažu prarandančiu savarankiškumą. Visa galva panirusi į rūpesčius, Sandra jau susitaikė, kad meilės gyvenimas liko tik jos prisiminimuose. Kol vieną gražų rytą susiduria su senu draugu Klementu. Jis vedęs ir turi sūnų. Ji žino, kad atsakinga elgtis kitaip. Tačiau daug didesnė jėga juos traukia vieną prie kito. Tai prancūziškai subtilus ir paryžietiškai romantiškas filmas, kuriame nėra nė vieno dirbtinio konflikto – tik talentingos režisierės rankose stebuklingai atgyjantys žmonės.
Brigitte Bardot amžiams / Brigitte Bardot Forever (rež. Lech Majewski, 2021, 122 min.)
XX a. vidurys Lenkijos Liaudies Respublikoje. Adamas gyvena su motina, kuriai nuolat neduoda ramybės saugumo tarnybos pareigūnai. Per Antrąjį pasaulinį karą Adamo tėvas gynė Albioną, o paskui dingo be žinios. Jis vis siunčia į Lenkiją siuntinius ir atvirukus, tačiau jo niekada nematęs Adamas spėja, kad juos siunčia kažkas kitas. Vieną dieną, žiūrėdamas kino teatre Jeano-Luco Godard’o filmą „Panieka“, Adamas persikelia į jaunos Brigitte Bardot persirengimo kambarį ir ją supančių žvaigždžių pasaulį.
Amerika / America (rež. Ofir Raul Graizer, 2022, 127 min.)
Elis dirba plaukimo treneriu Čikagoje, tačiau žinia apie tėvo mirtį priverčia jį grįžti į gimtąjį Izraelį. Ten jis nusprendžia susisiekti su vaikystės draugu Jotamu, kuris ruošiasi vestuvėms ir kartu su sužadėtine Iris valdo gėlių parduotuvę. Senų draugų susitikimas baigiasi nelaime, kuri pakeis jų gyvenimus. Po filmo „Kepėjas“ sėkmės režisierius Raulis Graizeris sugrįžta su 6-ojo deš. melodramų įkvėptu filmu, kupinu emocijų, spalvų ir kvapų.
Žodis / The Word (rež. Beata Parkanová, 2022, 104 min.)
Vaclavas yra švelnaus būdo notaras, ginčus sprendžiantis ramiai vadovaudamasis protu. Dėl šių savybių jis tapo gerbiamu asmeniu mažame Čekijos miestelyje, kuriame gyvena su ištikima žmona Vera ir jųdviejų mažais vaikais. Tačiau dėl tų pačių priežasčių jis vis labiau spaudžiamas įstoti į komunistų partijos gretas. Vaclavas ir toliau stengiasi atsiginti, bet už lango 1968-ieji, o sovietų tankai jau važiuoja gatvėmis.
I-A / EO (rež. Jerzy Skolimowski, 2022, 86 min.)
Pasaulis yra paslaptinga vieta, ypač stebima gyvūno akimis. I-A, pilkas asiliukas melancholiškomis akimis, savo gyvenimo kelyje sutinka ir gerų, ir blogų žmonių, patiria džiaugsmą ir skausmą, ištveria netikėtus likimo posūkius, tačiau nė akimirką nepraranda savo nekaltumo. Naujausias lenkų kino klasiko Jerzy Skolimowskio filmas yra įkvėptas Roberto Bressono „Baltazaro“ ir paverčia patį asiliuką pagrindiniu veikėju.
Niekada nebūsi vieniša / You Won't Be Alone (rež. Goran Stolevski, 2022, 108 min.)
Terrence'o Malicko filmus primenantis operatoriaus darbas, kūniškojo siaubo elementai ir archaiškos pasakos apie raganas – Gorano Stolevskio debiutas šiuos elementus sugeba apjungti į unikalią ir neprieštaringą visumą. Keista randuota būtybė staiga apsilanko ką tik pagimdžiusios moters namuose ir pareikalauja naujagimės mergaitės. Ši paslepia vaiką oloje, bet mergaitei sulaukus 16-os, būtybė grįžta ir paverčia ją ragana. Tačiau ką tai reiškia? Režisieriaus interpretacijoje, ragana – tai amžinoji dvasia, sugebanti keisti pavidalus kaip drabužius. Žmogiškų kūnų pagalba ji geba įgyti naujas patirtis, o tuo pačiu suprasti, ką reiškia būtų vyrų, moterimi, žmogumi.
Sudie, Leonora / Leonora addio (rež. Paolo Taviani, 2022, 90 min.)
Legendinis italų rašytojas Luigi Pirandello norėjo, kad po mirties jo pelenai būtų nugabenti į Siciliją. Tačiau Mussolini valdymo metais jo palaikai buvo palaidoti romėnų kolumbariume. Karui pasibaigus, delegatas siunčiamas išpildyti paskutinės rašytojo valios. Ši pirmoji Paolo Taviani naujausio filmo dalis greitai užleidžia vietą kitai. Joje režisierius adaptuoja paskutinį L. Pirandello apsakymą „Vinis“, pasakojantį apie aplinkybes, kuriomis Niujorke gyvenantis imigrantas iš Sicilijos nužudė jauną mergaitę. Tai vieno didžio meistro pagarbos atidavimas kitam, sykiu tarsi patikinimas, kad italų neorealizmo dvasia iki šiol gyva ir turi ką pasakyti šiuolaikiniam žmogui.
Toris ir Lokita / Tori and Lokita (rež. Luc Dardenne, Jean-Pierre Dardenne, 2022, 88 min.)
Kanų veteranai ir nenuilstantys humanizmo šaukliai broliai Dardenne’ai grįžta su dar viena apgaulingai paprasta, Kanuose apdovanota ode žmogiškumui. Toris ir Lokita yra labai artimi. Kartu įveikę kelią iš Vakarų Afrikos į Belgiją, du paaugliai gali kliautis tik vienas kitu ir kaip įmanydami stengiasi išgyventi. Jie teigia esantys brolis ir sesuo, tokie ir jaučiasi. Tačiau biurokratams nerūpi sentimentai: Lokita gali pretenduoti į leidimą gyventi, tik jei įrodys, kad yra Torio giminaitė. Spaudžiama gimtinėje paliktos šeimos, ji yra priversta priimti sprendimą, kuris taps lemiamu jų draugystės išbandymu. „Toris ir Lokita“ nesidangsto jokiais kinematografiniais triukais ir be užuolankų klausia: kas svarbiau – įstatymas ar žmogus?
Antigonė / Antigone (rež. Danièle Huillet, Jean-Marie Straub, 1991, 99 min.)
Bebaimė Antigonė, nesutikdama leisti, kad grifai ir šunys prarytų ir išniekintų jos nužudyto brolio Polineiko kūną, jį palaidoja, bet taip nusižengia Tėbų tirono Kreono valiai. Norėdamas ją nubausti, Kreonas įsako maištingąją Edipo dukterį palaidoti gyvą, kad ji nepasėtų žmonių maišto. „Antigonė“, kaip ir visi J. M. Straubo ir D. Huillet filmai, yra apie valdžią ir pasipriešinimą. Kaip ir B. Brechtas, jie sieja antikinių ar antikinių religinių figūrų sukilimus su savo amžiaus komunistų sukilimais. Tačiau tai nėra tiesiog mechaniškas palyginimas. Jų metodas yra beveik archeologinis; perkeldami išsaugotas ir atkurtas antikines formas į kitą kontekstą ir kitą mediją, jie leidžia žiūrovui pačiam nustatyti sąsajas tarp jų.
Atvira Lietuvos kino istorija. In Memoriam (92 min.)
Renginys „In memoriam“ – tai reveransas mus palikusiems režisieriui Vytautui Damaševičiui ir kompozitoriui Broniui Kutavičiui. Praėjusiais metais anapilin iškeliavusiam kino režisieriui ir operatoriui V. Damaševičiui atminti skirtas trumpametražių dokumentinių filmų triptikas įdėmiai žvelgia ir gilinasi į istorinio laiko, vietos ir asmens esmę. Vieno įdomiausių ir originaliausių lietuvių kompozitorių B. Kutavičiaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti į programą įtrauktas Jono Vaitkaus režisuotas filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) supažindina su to paties kūrinio sceninio ir kinematografinio išpildymo jungtimi bei lietuvių kino garso takelių fonoteka.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 10–20 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Atidarymo filmas bus rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.
