Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą dėl šiukšlių konteineryje atsidūrusių XIX amžiaus knygų

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius (KPD) feisbuke paskelbė pradėję tyrimą dėl išmestų XIX amžiaus pradžios mokslinių leidinių, tarp jų – tarpukario universitetams priklausiusios literatūros, po to, kai prie vieno iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendrabučių pastebėtas statybinis konteineris, pilnas išmestų senovinių knygų. Neabejingi miestiečiai kreipėsi į KPD ir policiją.

„Gavę pranešimą apie XVIII – XIX a. knygas sumestas į konteinerį ir išvežtas į atliekų tvarkymo aikštelę nedelsiant nuvykome į vietą jų apžiūrėti. Deja, tuo metu knygos jau buvo sunaikintos. Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo XX a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją. Dalis knygų išleistos XIX a. Senesnių leidinių (pvz. XVIII a. ) likučių neaptikta“, – pažymėjo KPD atstovai.

Beveik visi leidiniai, pasak KPD specialistų, su tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto, Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) bei kitų tarpukariu Kaune ir Vilniuje veikusių institucijų antspaudais.

„Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – rašoma KPD Kauno skyriaus feisbuko paskyroje.

Kaip skelbiama KPD pranešime, per atsitiktinumą išlikusioje (šiukšlių krūvoje rastoje) knygoje Gustav Gauger „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ ( išleistoje 1845 m. Sankt Peterburge) galimą paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines.

Kauno gubernijoje 1845 metais buvo 20 vaistinių. Pačiame Kauno mieste, kuriame tuo metu buvo 558 namai ir 8525 gyventojai, buvo dvi vaistinės. Jas valdė provizorius Carl Fischer ir vaistininkas Joachimas Ley su daktaru Gottliebu Ley.

Taip pat surašyti ir kitose mažesniuose miestuose veikusių vaistinių savininkai (šis knygos puslapis nufotografuotas).

„Pavyzdžiui, Rietavo vaistinės valdytojas buvo pats grafas Oginskis, o Ukmergėje buvo atskirai žydų bendruomenei priklausiusi vaistinė. Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga, laimei, išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams. Dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėjome tyrimą“, – pranešė KPD atstovai.