„Nežinau, ar tu pasirenki kūrinį, ar jis tave. Galbūt yra tiesos tame pasakyme, jog tai, ko tu ieškai, taip pat ieško tavęs. Kiek kartų skaitau S. T. Kondroto kūrinius ir apsakymą „1892 metų progreso idėja“, vis nepaliauju stebėtis: kaip taip galima parašyti? Kaip įmanoma taip valdyti žodžius, atrinkti ir sudėlioti taip, jog jie tampa kažkuo daugiau nei sakiniais. Kažkokia magija, teksto muzika, burtažodžiais“, – sako R. Kazlas.

Atrodytų, apsakymo siužetas gana paprastas: du savotiškai keisti broliai, Gudukas ir Petrutis, pasakoja apie save ir kas jiems nutiko, tačiau sykiu, pamatai ir pajauti ne tik dviejų brolių, bet ir mūsų krašto, žmonių, civilizacijos istoriją. Mažas kūrinėlis apie du mažus žmones sukuria ne prozos, o regėjimo įspūdį.

„To norėtųsi siekti ir spektaklyje. Čia ir yra visas smagumas ir sunkumas. Bet kokiu atveju, dirbti su tokia puikia, be to, lietuviška medžiaga – vienas malonumas. Norėtųsi, kad būtų estetiškas, šiek tiek kilstelėtas nuo žemės, spektaklis, kurio metu žiūrovas galėtų pasijusti laisvu, pažadintų savo vaizduotę, jausmus ir kartu su spektaklio herojais alsuotų vienu ritmu“, – pasakoja R. Kazlas.
O apie ką spektaklis, turbūt paklaustų nekantrus smalsuolis? Kaip ir visi kūriniai: apie gyvenimą, meilę ir mirtį. Tačiau R. Kazlui atrodo svarbiausia kalbėti apie žmogų, kas jame trapu, lengvai pažeidžiama ir gražiausia. „Gal apie tą šventą žmogaus naivumą... Ir kaip galima jį išnaudoti? Čia galima apie daug ką pamąstyti. Būna juk ir kolektyvinio naivumo, ir naivumo tiesiog vaikiško, nuo Dievo. Tai didžiausia žmogaus laimė ir nelaimė. Arba atvirkščiai. Ar to užtenka, kad būtų galima susidomėti spektakliu? Naiviai tikiuosi“, – sako režisierius.
Arklių tramvajus Kaune (Lietuvos centrinio archyvo nuotrauka, 1905 m. V. Mikniaus fotoreprodukcija)

Pagrindinius keistųjų brolių vaidmenis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“ atlieka Artūras Sužiedėlis (Gudukas) ir R. Kazlas (Petrutis). Kitus vaidmenis kuria: A. Rūkas, T. Kvietinskaitė, D. Tarutis, N. Matonis. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Saulius Tomas Kondrotas – vienas ryškiausių, pasaulinio lygio, lietuvių prozininkų, Nacionalinės premijos (2020 m.) laureatas. Išleido 5 prozos kūrinių rinkinius ir tarptautinį pripažinimą pelniusius romanus „Žalčio žvilgsnis“, „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Rašytojas talentingai sujungė mitinį, fantastinį pradą su moderniu pasakojimo stiliumi ir tapo svarbiausiu magiškojo realizmo kūrėju lietuvių literatūroje. Neapsikentęs gniuždančios sovietų sistemos, 1986-aisiais emigravo iš Lietuvos. Nuo 2004 m. gyvena JAV.

Spektaklio „1892 metų progreso idėja“ premjera: gruodžio 4 d. – Kauno VDU didžioji salė, 5 d. – Šiaulių kultūros centras, 6 d. – Marijampolės kultūros centras, 7 d. – Keistuolių teatras, Vilnius, 9 d. – Panevėžio bendruomenių rūmai, 10 d. – Birštono kultūros centras, 21 d. – Utenos kultūros centras, 25 d. – Klaipėda, Žvejų rūmai, 26 d. – Alytaus kultūros centras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt