„Mano kūryboje svarbus klausimas, kur yra riba tarp tikrovės ir prasimanymo, tarp poezijos ir būties sunkumo, kaip priimti įvykius, supančią aplinką, žmonių santykius, laikiną mūsų atėjimą į šį pasaulį. Ir iki šiol negaliu atsakyti – nei sau, nei žiūrovui, nei tiems, kurie yra šalia. Mano darbas – tai esė apie vienatvę, absurdą, kančią, egzistencijos beprasmybę, baimę. Visa tai stengiuosi paslėpti, užšifruoti savo gėlių asorti. Labai tikiuosi, kad menas siūlo išeitį iš bet kokių krizinių situacijų, pažadina skirtingų požiūrių išsakymą, kartu prisiimant atsakomybę tiek menininkui, tiek žiūrovui. Siūlau pasinerti į mano pasaulį, jį suprasti, pajusti, priimti arba nepriimti, sutikti ar ginčytis. Dėl to viskas ir daroma“, – sako autorius.
Juri Jakovenko kūryba

J. Jakovenko – daugialypis menininkas, pasižymintis puikia technika, rafinuotumu ir formos įmantrumu. Autoriaus darbai iliustruoja elegantišką meno kalbą ir kviečia pasinerti į siurrealistinius siužetus. Juose persipina skirtingų kultūrų simboliai, mitai, nežinomi pasauliai. Ir gėlės grafiko darbuose yra skirtingą reikšmę talpinantys simboliai, kuriuos galima iššifruoti filosofinėse, religinėse plotmėse.

Autoriaus darbų yra viešose ir privačiose kolekcijose, tokiose kaip Karalienės Elžbietos II, Vatikano bibliotekos ar Portugalijos Prezidento bibliotekos kolekcijos.

Ofortas – tai klasikinė giliaspaudės grafikos technika, išrasta XVII a. Ant šlifuotos vario ar cinko plokštelės, padengtos rūgščiai atspariu laku, piešiama plieno adata. Tuomet cinko plokštė ėsdinama azoto rūgštimi (vario plokštelė – geležies trichlorido tirpalu). Adata įrėžtos vietos yra paveikiamos rūgšties ir atspaude sudaro linijinį piešinį, tuo tarpu nepažeisto lako plotai tampa šviesūs. Kuo ilgiau spaudos forma laikoma rūgštyje, tuo gautas piešinys intensyvesnis. Nors šiais laikais graviravimo procesą gali palengvinti kompiuterizuotos staklės, Juri Jakovenko renkasi išskirtinai rankų darbą – ilgą ir itin kruopštų bei tikslų procesą.
Juri Jakovenko kūryba

J. Jakovenko (g. 1965 m.) gyvena ir kuria Gardine, Baltarusijoje. 1977-1984 m. autorius studijavo I. Ahremčiko vardo respublikinėje muzikos ir dailės internatinėje mokykloje, 1986-1992 m. – Baltarusijos valstybinėje dailės akademijoje, Grafikos katedroje.

1992-1993 m. buvo animacinio filmo „Mėnuo“ režisierius (Belarusfilm). Nuo 1994 m. priklauso Baltarusijos dailininkų sąjungai. 2014-2015 m. bendradarbiavo su garsiu spaustuvininku Giuliano Iacomucci ir jo leidykla „Kalkos“ (San Benedetto del Tronto, Italija).

Autorius yra Gardino miesto garbės pilietis, pelnęs daugiau kaip 35 apdovanojimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose grafikos konkursuose.

Jo darbų privačiose ir viešose kolekcijose visame pasaulyje turi: Nacionalinis Baltarusijos muziejus, Nacionalinė Baltarusijos biblioteka, Baltarusijos modernaus meno muziejus, Istorijos ir Archeologijos muziejus Gardine, Vatikano biblioteka, Portugalijos Prezidento biblioteka, Karalienė Elžbieta II, Švedijos Karališkasis grafikos kabinetas, Civico muziejaus grafikos ir piešinių kabinetas (Kremona, Italija); Rotary klubas (Hativa, Ispanija); Gniezno ir Katovicų miestų muziejai (Lenkija); D. Almondi muziejus (Hativa, Ispanija); Frederikshavn miesto muziejus Danijoje, kt.

Ofortų paroda „Gėlių asorti“ „GODÒ galerijoje“ (Malūnų g. 6A) vyks iki lapkričio 30 d.; parodos lankymas nemokamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją