Jam šio vaidmens kūrimas buvo ypač sunkus. „Rengiausi dviem premjeroms – teatro ir gyvenimo“, – šypsojosi aktorius, užsimindamas apie savo vestuves.
Geriausio aktoriaus Arūno Sakalausko šmaikšti kalba atsiimant „Auksinį kryžių“ buvo palydėta garsiausiais plojimais. Apdovanojimą aktorius palygino su smūgiu į nosį, – esą tai visada įvyksta netikėtai ir nežinia už ką.
Ta proga A.Sakalauskas prisiminė savo vaidmenis J.Vaitkaus spektakliuose „Helverio naktis“ ir „Revizorius“.
Paskelbus geriausio režisieriaus Aido Giniočio pavardę salėje suspigo jaunieji teatralai.
Ir vėliau vykusio vakarėlio metu iš lūpų skambančiu „mokytojau“ jį nuolat sekiojo pulkelis jaunų aktorių.
„Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Ieva Stundžytė, vaidinusi roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, taip pat dėkojo savo mokytojui „ketvirto kurso mamai Vladui Bagdonui“.
Juoda spalva
Vakarėlyje fotografų dėmesio sulaukė ne tik laureatai, bet ir į renginį atvykusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, kuriai draugiją palaikė aktorė Vaiva Mainelytė.
Tarp svečių šmėžavo ne vieno spektaklio kostiumų kūrėjas Juozas Statkevičius, kuris spėjo ir su kitais paplepėti, ir vis grįždavo prie atskirai susispietusių režisieriaus Gintaro Varno, stilistės Karinos Leontjevos, aktorės Rimantės Valiukaitės.
Dauguma aktorių liko ištikimi džinsams ir juodai spalvai.
„Dramos teatras neįpareigoja rengtis puošniais vakariniais drabužiais. Gal net būtų neskoninga ateiti į šią šventę su ilga vakarine suknia”, – svarstė geriausia metų balerina Eglė Špokaitė.
Spalvingai pasipuošusi geriausia metų aktorė Daiva Stubraitė sakė, kad jos garderobu pasirūpino dukra. Ji į renginį atvyko tiesiai iš ligoninės.
