Kultūros ministro teigimu, planuojami pokyčiai leis reikšmingai sustiprinti kultūros centrų vaidmenį, sumažinti perteklinį reguliavimą ir patobulinti scenos meno įstaigų finansavimo sistemą. „Rengiant įstatymų projektus buvo remiamasi principais mažinti biurokratinę naštą, užmegzti glaudesnį ryšį su sektoriais, kurių veiklą reglamentuoja šie įstatymai. Siekiame, kad įstatymai atitiktų šių dienų poreikius, kad būtų užtikrinamas pakankamas dėmesys nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms“, – sako S. Kairys.
Abiejų įstatymų pakeitimų projektus vienija ir juose apibrėžta savivaldybių kultūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas antrajai kadencijai tvarka: sudaroma galimybė jiems dirbti dvi kadencijas iš eilės be viešo konkurso.
Keičiant Profesionaliojo scenos meno įstatymą visų pirma siekta atsisakyti perteklinio reguliavimo (teatrų ir koncertinių įstaigų struktūros ir pareigybių sąrašo, gastrolių organizavimo tvarkos derinimo, kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros), besidubliuojančių biurokratinių procesų, taip pat pakeisti profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmus.
Įstatymo projekte numatoma nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos perkelti į Kultūros ministeriją. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir kompensavimas už sales ar kitas erdves bus koncentruojamas Lietuvos kultūros taryboje. Toks atskyrimas leis efektyviau naudoti lėšas ir užtikrins didesnę kontrolę.
Projekte numatyta padidinti profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, kompensacinių išmokų dydį nuo 10 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio iki 13 BSI.
Kultūros centrų įstatymo projektu išplėstos ir naujai išdėstytos kultūros centrų funkcijos, ypatingą dėmesį skiriant istorinės atminties aktualizavimui, pilietiškumo ugdymui, vietos ir regiono kultūrinio savitumo skatinimui, kultūrinei edukacijai, tarptautiškumui ir tarpkultūriškumui, bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kultūrinio verslumo skatinimui.
Taip pat nustatoma galimybė kelioms savivaldybėms steigti kultūros centrą, atsisakoma kultūros centrų akreditavimo ir skirstymo į kategorijas, o įstatymo projekte numatyta, kad kultūros centrų tinklą sudaro Lietuvos nacionalinis kultūros centras, savivaldybių kultūros centrai ir kiti kultūros centrai. Pagal sritį kultūros centrai būtų skirstomi į daugiasričius ir specializuotus.
Kultūros centrų įstatymo pakeitimai atvers platesnes galimybes kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti kultūroje, kurti palankesnes darbo sąlygas regionuose, sustiprinti kultūros centrų ir pačių savivaldybių vaidmenį, įgalins glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, padės kelti auditorijų regionuose kultūrines kompetencijas, planuoti kultūros centrų tinklo plėtrą, atsižvelgiant į realiai vykdomas kultūros centrų veiklas bei prisidės prie regioninės kultūros politikos tikslų įgyvendinimo.
