Kiekvienas koncertas, kiekviena repeticija yra kūrybinis procesas
Šiuo metu dirigentė M. Gražinytė-Tyla ruošiasi jau finaliniam turo koncertui, kuris įvyks spalio 22-ąją, prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ koncertų salėje. Dirigentės tėtis patikino, kad viskas klostosi sėkmingai, tačiau tenka daug laiko praleisti kelyje, vykstant iš vieno miesto į kitą, iš vienos koncertinės salės į kitą.
„Sulig kiekviena vieta keičiasi ir laikas, ir orai... Los Andžele buvo apie 20 laipsnių šilumos, o dabar esame netoli Vašingtono, čia tėra tik trys laipsniai, niūrokas ruduo. Tokie dalykai nėra pagrindiniai, bet mus lydi“, – pasakojo R. Gražinis.
Tačiau rutinos, R. Gražinis tęsė, visiškai nejuntantys – visą laiką džiaugsmas, įvykiai veja įvykius: „Muzika, o galbūt ir visas kūrybingas gyvenimas toks – kiekviena diena atradimas, kaip Kung Fu Panda sako – dovana. Tai panašiai ir čia... Mirgutė diriguoja labai gražią muziką – pasirinkti brandūs, patikrinti kūriniai, kuriuose daug turinio, išraiškos – ne vien akademinę, klasikinę, bet ir šiuolaikinių kompozitorių. Kiekvienas koncertas, kiekviena repeticija yra kūrybinis procesas. <...> Su Mirga kartu visa šeima, visi trys vaikai – papildomas krūvis, bet ką darysi, ji taip pasirinkusi.“
Paklaustas, ar kaip profesionalas ištveria dukrai nepabėręs pastabų ar griežtesnio žodžio, R. Gražinis sakė, kad tie laikai jau praėjo...
„Kai buvau jos mokytojas, Mirga sulaukdavo iš manęs griežtesnių reakcijų, kadangi esame artimi žmonės... Man, kaip tėčiui, nebuvo lengva būti dukros mokytoju, bet ji mane pati pasirinko M. K. Čiurlionio menų mokykloje – toks buvo jos pageidavimas. Ilgai svarsčiau, ar iš tikrųjų galiu kaip tėtis tapti ir mokytoju, bet paskui džiaugiausi, juk dukra mane geriau pažįsta, nei kiti mano mokiniai, tad jausdavo visus mano svyravimus, nereikėdavo net sakyti! Ir dabar dažnai patariu vieną kitą detalę, bet šiais laikais jau nebėra taip, kad griežtai sakyčiau, tiesiog pasidalinu, kad galbūt daryčiau kitaip, ir ji į tai pažvelgia kūrybiškai. Net ir tada, kai dar buvo mano mokinė – viską priimdavo ir realizuodavo ypatingai savaip, bet įtikinamai“, – pasakojo R. Gražinis.
Dirigentės tėtis neslėpė pasididžiavimo, – kad ir kur pasirodytų, publika dukrą pasitinka ovacijomis, ploja jai atsistoję, spaudoje pasirodo tik patys geriausi atsiliepimai: „Ketinu parašyti M. K. Čiurlionio menų mokyklos direkcijai – pasididžiavimas, kad mūsų mokyklos mokinė, lietuvė (turbūt pirmoji) – koncertuos ir diriguos Los Andželo filharmonijoje, „Carnegie Hall“ koncertų salėje, jau ne pirmą kartą. San Franciske buvo puiki akustika, nepaprastai nuostabi salė! San Francisko orkestrui vadovauja dirigavimo žvaigždė Esa-Pekka Salonen, ten koncertas buvo ypatingo lygio, ypatingos auros. Yra daug džiaugsmų, nuostabos ir pikantiškų detalių. Pavyzdžiui, šio rudens pirmiesiems mėnesiams „Carnegie Hall“ salė parengė programėlę, ant jos viršelio – Mirga, o Venesuelos dirigentas ir smuikininkas Gustavas Dudamelis šį kartą – ant nugarėlės.“
Pasirinko pauzę
Prieš keletą metų, po šešto sezono, M. Gražinytė-Tyla pasitraukė iš Birmingamo miesto simfoninio orkestro muzikos direktorės pareigų. R. Gražinis žinią priėmė ramiai – toks buvo dukros sprendimas, kol kas ji liko Birmingamo orkestro kviestine dirigente.
„<...> Dabar Mirgutė kol kas pasirinkusi padaryti pauzę, skirti laiko šeimai, o ne pastoviam darbui. Savo dėmesį kol kas skirs pavieniams reikšmingiems projektams, turi planų su operų premjeromis įvairiuose festivaliuose. Mirga visada akcentuoja šeimyninį momentą“, – dukros prioritetą įvardino R. Gražinis.
Dirigentės tėtis kiek apgailestavo, kad nepavyko surasti galimybės su Birmingamo orkestru atvykti į Lietuvą, bent jau į Baltijos šalis.
„Jie nuostabią muziką groja, būtų įspūdinga! Tik tiek, kad mes vis dar neturime koncertinės salės, kur didelis orkestras galėtų susėsti, kur gera akustika... Mūsų Filharmonijos salė visgi mažoka normaliam orkestrui su pilnomis orkestrinėmis grupėmis. Bet jau baigiami derinti planai, žadama, kad netrukus bus pradėta statyti 1600 sėdimų vietų salė. Manau, kad tada reikės liepti / paprašyti visų prodiuserių, vadybininkų, kad ateityje tai įvyktų“, – pažadėjo R. Gražinis.
Kokie kūrybiniai pasirinkimai šiandien yra labiausiai svarbūs M. Gražinytei-Tylai? „Jeigu atsispiriant į šį etapą arba šią kelionę – ji čia su Birmingamo orkestru, kuris neseniai paminėjo savo šimtmetį. Orkestras didele dalimi pristato šiuolaikinių arba XX a. anglų meistrų orkestrinę muziką. Šios programos akcentas – Benjamino Britteno, ir dabar gyvenančio kompozitoriaus Thomo Adèso kūriniai, kurie, vėlgi, man atrodo, yra talpūs, priimtini įvairiems žmonių sluoksniams, be galo meistriški, iš tos orkestrinės arba simfoninės muzikos taško / požiūrio žiūrint“, – programos turinį apžvelgė pašnekovas.
Šių kūrinių skambesys, anot muziko, yra multikultūrinis, turintis daug elementų: ir roko, ir tango, siurrealizmo. „Mirgutė diriguoja vieną siuitą, kuri yra inspiruota ispanų režisieriaus Luiso Buñuelio estetikos poveikio, tačiau šalia to ji pasirinkusi keletą kūrinių, kurie reprezentuoja europinę kultūrą – kartkartėmis atlieka Jozefo Haidno koncertą violončelei, taip pat labai populiarus šitose programose Claude Debussy „La Mer“ („Jūra“). Kūrinys, kuris parašytas panašiu metu kaip ir M. K. Čiurlionio „Jūra“ – tai vienas iš pačių gražiausių, įdomiausių, spalvingiausių ir turiningiausių kūrinių orkestrinėje literatūroje“, – kalbėjo R. Gražinis.
Ieškos būdų, kaip suderinti karjerą su mamos pareigomis
O ateities planuose, R. Gražinis pasakojo, lietuviškos muzikos inkorporavimas į savo koncertines programas: „Mirga ieško neatvertų horizontų, jei kas pastebėjo, tai ji yra užsikabinusi už žydų kilmės lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo muzikos ir kūrybos, kuri sovietiniais metais buvo visiškai nustumta į pakraščius, o joje yra daug turinio – ruošiasi porą jo operų pastatyti. Kartu Mirga turi įsipareigojimą įrašų kompanijai Deutsche Grammophon. Beje, ji yra vienintelė iš moterų dirigenčių, apskritai, pirmoji moteris, kuri pasirašė ilgalaikę įrašų sutartį.“
Visiškai neseniai su M. Weinbergo kūriniais išėjo M. Gražinytės-Tylos kompaktinė plokštelė, kurios viršelis apipavidalintas M. K. Čiurlionio paveikslo motyvais.
„Ji vėl svarsto, kokį kitą įrašą reiktų padaryti, žinoma, norėtų įtraukti lietuviškos muzikos, bet galutinio sprendimo dar nėra, – yra versijų, variantų, renkamasi. Kol kas tokie planai, o kaip viskas dėliosis toliau... Vis tiek vyresniajam vaikui po truputį reikia ruoštis į mokyklą, kitas dar į darželį galbūt eis, o 4 mėn. mergaitė – ant rankų, vėlgi, reikia planuotis gyvenimą, vaikams neišeina tokio nepastovumo tverti, reikia prisirišti prie vietos, kur jie galėtų lankyti ugdymo įstaigą; Per daug leidžiuosi į detales, tai šiek tiek buitinio, asmeninio gyvenimo reikalai, bet, kaip ir Mirga visuomet pabrėžia, šeima svarbu, tad ji ieškos būdų, kaip visa tai suderinti – karjerą su mamos pareigomis. Esame turintys jėgų, ieškosime, kaip pagelbėti – patirties, idėjų visi turime, dalinamės jomis“, – atvirai kalbėjo R. Gražinis.
M. Gražinytė-Tyla – įvertinta pasaulyje ir Lietuvoje, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, diriguoja prestižinėse koncertų salėse, priklauso pasaulio dirigentų ir orkestrų elitui, tačiau, anot R. Gražinio, dukros svajonės jaukios ir kuklios – svajoja gyventi kur nors kaime, auginti sodą, būti kaimo bažnytėlės vargonininke.
Pravėrė kelius, kurie pasaulyje daug kam tapo netikėti
Kai Mirga Gražinytė-Tyla baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą iškart įstojo į Graco muzikos ir vaizduojamojo meno universitetą (Universität für Musik und darstellende Kunst Graz) Austrijoje. Sėkmingai pabaigusi studijas 2007-aisiais, mokslus pratęsė Felikso Mendelsono-Bartoldžio muzikos konservatorijoje Leipcige bei Ciuricho muzikos konservatorijoje.
„Iškart sugebėjo įstoti, nors dar buvo tokie laikai, kai nebuvo daug girdima apie moteris dirigentes... Ir aš buvau pasimetęs, pats sau svarsčiau, lyg ir nelabai moteriška specialybė, bet džiaugiuosi, kad to niekam nesakiau... ji visiškai paneigė mano supratimą ir įsivaizdavimą, pravėrė tokius kelius, kurie iš tikrųjų pasaulyje daug kam tapo netikėti. Pamenu, kai ji dirigavo koncertuose jau besilaukdama, italų spauda tuomet rašė su didžiausia, nerimastinga nuostaba, buvo aptarinėjama, ir kartu pabrėžiama moters drąsa, feministinis momentas. Pamenu, yra net tokia nuotrauka – Jonas Mekas su Mirgute Milane prieš koncertą – ji su pilvuku, o Mekas su savo skrybėle“, – šypsodamasis gražų momentą prisiminė R. Gražinis.
Anot muziko, M. Gražinytė-Tyla nepaiso stereotipų, nusistovėjusių normų, bet jas gerbia, nelaužo jų, kad ekscentriškai atkreiptų dėmesį į save: „Įvertinusi įvairias situacijas pasielgia neordinariškai savaip, sakyčiau, kūrybiškai ir netikėtai. Todėl tai labai daug ką įtikina. Savo interpretacijose dažnai naudoja daug netikėtų dalykų, kurie tarsi spontaniški, gimsta natūraliai. Dėl to žmonės pajunta muzikavimo džiaugsmą ir muzikos meno gimimo scenoje „čia ir dabar“ momentą. Aišku, pasipriešinimas tokiems dalykams dažnai yra sutinkamas, bet kadangi ji turi šviesos, moka pasidžiaugti – jai pavyksta konservatyvius žvilgsnius ar iš kitų ateinančias mintis paversti linksmais žaidimais – išvesti iš tam tikrų rutinos, sustabarėjimo gniaužtų. Visgi tai yra akademinė muzika, nori nenori yra tam tikros žaidimo taisykles, bet ir žaidžiant pagal jas – yra didesnė erdvė gyvam procesui, negu, kad mes dažnai susiduriame koncertinėse salėse.“
