Tikisi PVM lengvatos ilgesniam terminui
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara atkreipė dėmesį, kad kultūra neša didžiulę pridėtinę vertę visuomenei ir ji turi būti suprantama ne tik kaip linksmybės, bet ir daranti įtaką visuomenės sveikatai, psichinei gerovei ir tt.
„Dabar turime ne šiaip problemą, o didžiulę šito sektoriaus krizę. Dar nespėjome atsigauti po kovido, o dabar vienas iššūkis po kito, energetiniai iššūkiai yra nepakeliami. Pateikiame kompleksinius siūlymus, nes mūsų sektorius labai įvairus, vieni sprendimai vieniems padeda, kitiems – ne“, – kalbėjo ji.
Ji pabrėžė, kad nevyriausybinės organizacijos yra daugelio individualiai kultūros sektoriuje dirbančių žmonių darbdavys, tad labai svarbu išlaikyti visą ekosistemą. „Dabar yra siūlomos trumpalaikės priemonės. Elektros, šildymo kainos yra neadekvačiai didelės, kartais didesnės nei visa veikla ir atlyginimai kartu sudėjus. PVM lengvata labai svarbi daliai sektoriaus, tikrai pritartume į tai žiūrėti kaip į ilgalaikę priemonę“, – sakė Ž. Diavara.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latvija šiam sektoriui taiko nulinį PVM, Lenkijoje taip pat taikomas lengvatinis tarifas.
„Didieji renginiai išsikraustys į kitas šalis, o juk tokios kultūrinės veiklos duoda ir kitam verslui daug turinio – viešbučiai, maitinimas ir kita, viskas veikia kaip nematoma grandinė“, – kalbėjo Ž. Diavara.
Asociacijos „Metų Muzikos Apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla teigė, kad nors dabar siūlomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas yra labai aktualus, tačiau turi būti kalbama ne apie pusmetį, o apie kur kas ilgesnį laikotarpį, galbūt dešimtmetį.
„Paprastas pavyzdys. Mes turėsime ateinančiais metais „Rammstein“, 40 tūkstančių žmonių jau įsigiję bilietus, daugiau nei 15 tūkstančių iš jų ne iš Lietuvos – galite paskaičiuoti, kiek jie paliks pinigų. „Depeche Mode“ pasirinko kaimyninę šalį dėl mokestinių dalykų. Jei per metus turėtume 4-5 tokio lygio atlikėjus, viešbučiai, restoranai labai apsidžiaugtų, visi džiaugtųsi – jūs surinktumėte daugiau mokesčių, visi geriau gyventų. Tas skirtumas tarp 21 ir 9 proc., tai mūsų išgyvenimas šiandien“, – kalbėjo jis.
M. Tyla taip pat priminė, kad šiame sektoriuje veikla planuojama mažiausiai metams į priekį ir jau dabar skaičiuojamos kur kas didesnės renginių sąmatos, vertinant tiek energijos kainas, tiek technikos nuomą, tiek žmonių atlyginimus. Jis pasidalino patirtimi iš neseno dalyvavimo konferencijoje Vokietijoje, kur skaičiuojama, kad kitais metais aptarnaujančiam personalui reikės mokėti 30-50 proc. didesnius atlygius, nes kitaip žmonės tiesiog neina dirbti. Pasak jo, analogiška situacija yra ir Lietuvoje.
Ragina keisti požiūrį: mes ne išmaldos prašome
BIX grupės įkūrėjas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas posėdyje sakė norintis belstis į politikų sąžinę ir paraginti juos žiūrėti į Lietuvos ateitį. „Ateina valdžios, keičiasi, vienos dovanoja tautinius kostiumėlius, kitos dar ką nors, bet realiai požiūris toks, kad čia per ilgi procesai, nieko neparodysi, nepapasakosi, kad asfaltą patiesiau, pažiūrėkite, koks aš geras politikas. Norėtųsi, kad pagaliau pažiūrėtumėte į Lietuvos ateitį, kas čia bus, kokia bus šalis be kultūros – tada bus gūdus kaimas. Matome, kaip sunkiai kultūros sektorius bando konkuruoti su aplinkinėmis šalimis, su Latvija, Lenkija, kiek jos skiria dėmesio.Visi įrodė, kiek investicijos į kultūrą grįžta kartų – kultūringi žmonės kultūringai ir dirba, investuoja save į valstybę, dirba, tai yra pilietinė visuomenė“, – kalbėjo jis.
„Kartais įsivaizduojate, kad kultūra yra tai, kur parašo vieną hitą ir gerai uždirba. Taip, jam pasisekė, kurį laiką turės, bet kaip toliau gyventi? Ir kiek tų tyliai triūsiančių pelyčių, kurių darbo vertė vėliau pasirodo – daug žmonių dirba tame, kurių pajamos ir atlyginimai ant išgyvenimo ribos, kiti patys investuoja, o ne uždirba. Ir po to norime, kad kartais mums padėtų valstybė, kai ateina sunkūs laikai, o dabar jie atėjo su kovidu ir mes dar neatsistojome ant kojų“, – sakė S. Urbonavičius-Samas.
„Ne lengvata čia – mes neatėjome išmaldos, mes atėjome, kad sektorių pripažintume normalia ekonomikos dalimi, o ne kad truputėlį kažką palengvinsim, kažką padidinsime, taip neturime galvoti“, – kalbėjo jis.
Muzikantas, atlikėjų asociacijos AGATA Tarybos pirmininkas Domantas Razauskas pasakojo, kad didelė dalis techninio personalo dar per pandemiją išėjo dirbti į kitas sritis ar kažkur išvažiavo, nes kitaip jiems išgyventi tapo neįmanoma. Jis ragino į kultūrą žiūrėti kaip į integralią industrijos dalį, kuri labiausiai nukentėjo nuo kovido. „Jei nebūtų kovido, būtų gal kita kalba, bet pandemija kalė į paširdžius, o dabar boksininkas balansuoja ant nukritimo ant grindų ribos“, – sakė jis.
Didesnį finansavimą suvalgys infliacija
Ateinančių metų valstybės biudžeto projekte numatyti 8,7 mln. eurų kultūros įstaigų išlaidoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų ir prekių bei paslaugų pabrangimui amortizuoti.
Kultūros ministerija skelbė, kad kylančioms energijos išteklių kainoms bei infliacijai suvaldyti bus taikomos papildomos priemonės, kurios užtikrins nevyriausybinių organizacijų bei privačių kultūros įstaigų veiklų tęstinumą: Lietuvos kultūros tarybai numatoma skirti 1,6 mln. eurų, Lietuvos kino centrui – 1 mln. eurų, taip išlaikant padidintą finansavimą, kuris leis atliepti sektoriaus iššūkius. Numatytos ir didesnės galimybės dalį išlaidų nukreipti administracinėms veikloms – Lietuvos kultūros taryboje padidintas administravimo veikloms skirtas biudžetas iki 50 proc., o kai kuriais atvejais iki 60 proc. skirto finansavimo.
Tačiau kultūrininkai nerimauja, kad toks padidinimas geriausiu atveju leis sureaguoti į infliaciją, tačiau realiai situacijos nepagerins ir konkurencingumo su kitomis šalimis nepadidins.
„Matau pavojų, kad tie pinigai padengs dėl infliacijos netekimus, o šiaip atsiliekame nuo kaimynų. Norėtųsi, kad būtų numatyti didesni asignavimai, kad bent pasiektume kaimynus, kino centrui tam reikėtų 3 mln eurų. Norėtųsi, kad finansavimas iš tikrųjų būtų padidintas, o ne padengtas infliacijos suvalgomas pinigų kiekis“, – kalbėjo Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narys.
Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas pasakojo, kad pandemija jiems jau kainavo 1 kino teatrą, kurį teko parduoti, kad kompensuotų susidariusius nuostolius. Pasak jo, galiojusi PVM lengvata jiems bent jau leido staigiai nepakelti bilietų kainų 20-30 proc., kaip tai teko padaryti daliai kitų renginių organizatorių. Visgi, su karu išaugusios energetinių resursų kainos vėl kelia naujus iššūkius, o žiūrovų skaičius vis dar nėra sugrįžęs į prišpandeminį lygį: skaičiuojama, kad nuo 3 mln per metus jis nukrito iki 2 mln.
LATGA Tarybos prezidentė, muzikantė Raminta Naujanytė-Bjelle pabrėžė, kad net kariaujanti Ukraina didina savo investicijas į kultūrą: „Karo akivaizdoje negalime nutylėti – kultūra yra antras ginklas po šaunamųjų ginklų. Ką dabar daro ukrainiečiai, jie dar daugiau investuoja į kultūrą. Šiuo atžvilgiu mes nekariaujame dabar, bet pagalvokite, kai vieną dieną bus labai sunku, o tos kultūros tiesiog jau nebus. Turime pavyzdį, kai net baisiausioje vietoje, žmonės kariauja su priešais, bet jie finansuoja kultūrą ir skatina ją dar stipriau“.
