Jotvingių premijos laureatas: dalį pervesiu Ukrainai

Sekmadienį nuleista tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vėliava, o poetai, šiugždėdami per šviežiai prikritusius klevų lapus, lėtai rinkosi į autobusą, išgabensiantį juos iš svetingo Druskininkų kurorto, kad po metų vėl čia sugrįžtų. Išdalintos Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijos, pristatytos reikšmingiausios per metus išleistos poezijos knygos, išgirsti visi savo eiles skaityti įsidrąsinę jaunieji kūrėjai ir pabandyta atsakyti į klausimą, ar karo metu, po Bučos ir kitų žudynių, dar įmanoma kurti poeziją.

„Ne tik įmanoma, bet ir būtina“, – taip į šį „Poetinio Druskininkų rudens“ diskusijos klausimą, sukonstruotą perfrazuojant vokiečių filosofui Theodorui W. Adorno priskiriamą teiginį, ar rašyti poeziją po Aušvico nėra barbariška, atsakė pernykštis Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas. Vis tik ne vieną poetą kasdienis Rusijos-Ukrainos karo įvykių sekimas, dalijimasis naujienomis socialiniuose tinkluose ir bendravimas su autentišką tragedijos patirtį atsivežusiais ukrainiečių kūrėjais šiemet privertė iš naujo pagalvoti apie savo kūrybos prasmę. Poetų diskusiją, penktadienio popietę vykusią būtent tuo metu, kai Vladimiras Putinas Maskvoje skelbė keturių Ukrainos sričių aneksiją, moderavo filosofas Dalius Jonkus.

Seniai praėjo laikai, kai premijų laureatų pavardes „Poetinio Druskininkų rudens“ organizatoriai iki pat baigiamojo poezijos vakaro stengdavosi išlaikyti paslaptyje. Dabar jau iš anksto visi žinojo, kad 2022-ųjų Jotvingių premija bus įteikta Gintarui Grajauskui už eilėraščių knygą „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“, o Jaunojo jotvingio premiją gaus poetas Ramūnas Liutkevičius už poezijos knygą „Šokis įsuka šviesą“. Užtat išliko intriga, kam atiteks Antano A. Jonyno apdovanojimas ir žurnalo „Nemunas“ prizas „Poezija mus vienija ir jungia“. Pirmąjį pelnė penktadienio vakaro jaunųjų kūrėjų poezijos skaitymuose iš bendraamžių būrio išsiskyrusi Justina Žvirblytė. O žurnalo apdovanojimą jo redaktorė Erika Drungytė skyrė Mariui Burokui „už visą jo veiklą šiais metais, už vertimus ir už draugystę“.

Apdovanojimų renginio vedėjai Daiva Čepauskaitė ir Zigmas Pakštaitis pirmiausiai pakvietė į tribūną Jotvingių premijos komiteto pirmininką D. Gintalą, o jau šis paskelbė, kas ir už ką apdovanojami. Jotvingių premijos laureatas G. Grajauskas neslėpė jos tikėjęsis ne šiemet, o gerokai anksčiau.

„Didelė garbė yra gauti šią premiją. Kažkada aš jos labai norėjau, o dabar džiaugsmas yra šiek tiek nuosaikesnis. Dalį šitos premijos būtinai pervesiu Ukrainai“, – sakė poetas.

G. Grajauskui apdovanojimą pelniusią poezijos knygą redagavęs Alvydas Šlepikas kalbėjo turėjęs jai pastabų, į kurias autorius neatsižvelgęs.

„Gal teisingai ir padarė. Gintaro eilėraščiai, tarytum meteoritai – nukritę, apsvilę, bet puikūs savo kampuotu paprastumu, atpažįstami ir su niekuo nesupainiojami“, – sakė A. Šlepikas.

Jaunasis jotvingis R. Liutkevičius atsiimti premijos atėjo pasipuošęs spalvingu ilgų plaukų peruku ir moteriška suknele, raudonai pasidažęs lūpas.

Po pandeminių metų pertraukos vėl atgaivintas žaismingasis poetų relikvijų ir kitų keistų daiktų aukcionas, kurį vedė iš Briuselio aplinkiniais keliais į Druskininkus atskubėjusi Agnė Žagrakalytė. O vietoje aukciono gongo panaudotus puodų dangčius poetei jau ne pirmą kartą paskolino „Širdelės“ kavinės virtuvė.

„Poetinio Druskininkų rudens“, kaip sakė festivalio sumanytojas Kornelijus Platelis, kitais metais laukia nemažai permainų, nes jo organizavimą iš Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės perims Jotvingių premijos įkūrėjo Sigito Gedos dukra Uršulė Gedaitė.

„Koks gražus šių metų „Poetinis Druskininkų ruduo“. Man pasisekė, kad tapau jo dalimi. Nes buvau, bet ir liksiu jame, tik ramesne ir tylesne. Dabar jau galėsiu klausytis eilėraščių ir šokti iki paryčių. O labiausiai patinka, kad festivalis pereina į patikimas Uršulės rankas ir svarbiausia – širdį. Tegyvuoja PDR-as, tebūna poezija!“, – kalbėjo R. Elijošaitytė-Kaikarė.