Stengėsi suprasti, kuo gyvena Ukraina

Nors ir vyksta karas, tęsė O. Koršunovas, Ukraina gyvena, teatrai pilni žiūrovų: „Visai netrukus sausio 18-20 dienomis vyks spektaklio „Liudijimai“ premjera. Tai atvažiavusių moterų iš Ukrainos į Lietuvą istorijos – labai dramatiškos. Jas perpasakos LNDT aktorės. Reikėjo pajusti visą tą atmosferą, todėl be susitikimų su teatralais turėjau ir daug susitikimų su įvairiais žmonėmis, bendravau traukiniuose, su kareiviais, dariau interviu – ir Bučoje, ir kitose vietose. Stengiausi kuo daugiau suprasti tai, kuo gyvena Ukraina.“

Ukrainos žmonės, anot O. Koršunovo, prislėgti karo, psichologiškai neteisybė nuolat juntama. „Jausti nuolatinį nerimą, nežinią – nelengva. Karas viską persmelkęs – visą gyvenimą. Sėdėjau teatre Kyjive, žiūrėjome spektaklį, ir staiga – oro pavojaus sirenos. Visi žiūrovai išėjo iš teatro, nusileido į rūsį, bet, pasibaigus oro pavojui, visi pakilo ir spektaklis buvo tęsiamas toliau. Labai svarbu, kad ukrainiečiai nepraranda tvirtybės, jie gyvena toliau... stengiasi gyventi“, – pasakojo režisierius.

Netgi Bučoje O. Koršunovui teko matyti einančius vaikus į mokyklą, šalia sugriautų, susprogdintų centrų statomos naujos kavinės... „Kuo toliau važiuoji į rytus, tuo sunkiau darosi, bet Vakarų Ukraina gyvena pilnavertį gyvenimą. Man iš pradžių buvo keista atvažiavus į Lvivą pamatyti pilnavertį gyvenimą, kur dirba restoranai, kavinės, parduotuvės, kur daug žmonių gatvėse. Supranti, reikia kelti ekonomiką, kad ji nežlugtų. Kad būtų galima priešintis – reikia tiesiog ir dirbti, ir gyventi. Kas juntama Ukrainoje? Iš vienos pusės – prislėgtumas, iš kitos – tvirtybė, vykstantis gyvenimas“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Kultūrinis gyvenimas ne mažiau svarbus, negu kasdieninė duona

Kaip pastebėjo O. Koršunovas, Ukrainos teatrai šiandien dažnai stato komedijas arba klasiką, žmonės eina jų žiūrėti. „Kaip jie žiūri tuos spektaklius? Labai jautriai. Kultūrinis gyvenimas reikalingas tokiose situacijose, ne mažiau negu kasdienė duona“, – įsitikinęs jis.

Teatras įprastai skirstomas į dvi mokyklas – vakarietišką ir rusišką, paremtą teatro teoretiko Konstantino Stanislavskio metodais. Paklaustas, kiek Lietuvoje yra likę rusiškos mokyklos, ar po karo Ukrainoje teatras taps europietiškesniu, O. Koršunovas pastebėjo, kad Stanislavskio mokykla jau tapusi tarptautine.

„Holivudas irgi remiasi ta mokykla. Bet apskritai, rusiško teatro įtaka Ukrainoje juntama, tačiau jie bando atsiriboti. Viename nacionalinių teatrų vaidinimai vyko tik rusų kalba, dabar pereinama prie ukrainiečių. Visi apie tai kalba – norima atsiriboti nuo rusiškų kultūrinių įtakų. Rusų kultūros klausimas Lietuvoje nėra toks aktualus, nes čia jos nėra tiek jau daug, seniai esame atsiskyrę, o jaunoji karta išvis nekalba rusiškai. O Ukrainoje labai susimaišiusios tos kultūros, tad atsiriboti yra labai svarbu, jie tai aktyviai daro“, – atkreipė dėmesį režisierius.

Iš visų jėgų stengiamasi gyventi, kurti

Sukrečiančios patirtys, anot O. Koršunovo, jau pakeitė teatrą, žiūrovus, visuomenę. „Po trauminių patirčių buvo galvojama, ką daryti... ir po Aušvico. Ar verta, ar įmanoma kažką kurti po Bučos? Tie išgyvenimai, tektoninės slinktys, mene, kultūroje neišvengiamai vyko per karą, vyksta ir dabar. Galbūt tampa aiškiau, kad visavertis menas, kultūra, teatras – reikalingas. Tai pasijuto Ukrainoje – iš visų jėgų stengiamasi gyventi, kurti. Žmonės į teatrą eina nepaisydami pavojaus sirenų“, – pažymėjo pašnekovas.

Spektaklis „Liudijimai“, pasak O. Koršunovo, tai autentiški pasakojimai apie ukrainiečių moteris, kaip jos išgyveno, bėgo iš Mariupolio, prarado namus, skyrėsi su vyrais: „Tie pasakojimai labai asmeniški. Medijose pateikiama informacija abstrakti – kažkas verkia, kažkas šaudo, neperteikiama, ką asmeniškai išgyvena žmogus, kaip patiria baimes, skausmą, neapykantą, kaip priima lemiamus sprendimus išgelbėjančius gyvybes, jų ir vaikų, kaimynų, artimųjų... Pačios pasakotojos labai nori, kad jų istorijos būtų perduotos. Asmeninės patirtys susilieja su aktorių patyrimu išgirdus tuos pasakojimus – šios dvi patirtys [spektaklyje] susijungia į vieną.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją