Kaip džiaugiasi G. Svilainis, ansamblis „Lietuva“ – tarsi šeima, vien su kuria iš savo kūrybinės veiklos trisdešimtmečio praleido beveik dvidešimt metų. Per šį laikotarpį jis sukūrė nemažą pluoštą kūrinių ir originalių kompozicijų, skirtų būtent šio ansamblio sudėčiai.

„Jau nemažai metų dirbdamas ansamblyje matau ir džiaugiuosi, kad galiu savo kūryba prisidėti prie šio kolektyvo tobulėjimo, profesionalumo, vis naujų projektų ir idėjų. Dabartinė komanda tiesiog nuostabi ir nebijanti iššūkių, ruošianti vis įdomesnes programas. Vien verta išgirsti, kaip nacionalinių instrumentų orkestras atlieka programas nuo klasikos kūrinių aranžuočių iki sudėtingų šiuolaikinių autorių kūrinių. Man ir pačiam įdomu eksperimentuoti, parodyti klausytojui, kad tautiniai instrumentai gali skambėti ne vien tik atliekant liaudies dainų išdailas, bet ir meistriškus įvairių žanrų opusus. Vienas įdomesnių atradimų, kaip šie instrumentai ir ansamblio „Lietuva“ choras puikiai skamba bažnytinėje akustikoje, atliekant religinės tematikos kūrinius“, – sako G. Svilainis.

Giedrius Svilainis

Nuo archajiško skambesio iki elektronikos

Turtingą patirtį sukaupęs kompozitorius veiklos minėjime žada įvairiapusę programą. Čia atsiskleis archajiški, lietuvių liaudies, sakralinės ir šiuolaikinės muzikos motyvai, persipinantys su elektroninės muzikos garsais, o muzikiniuose paveiksluose – gyvybingi gamtos ženklai. Klausytojai išgirs virtuoziškas birbynės partijas, kanklių ansamblį ir galiausiai pilnos sudėties tautinių instrumentų orkestrą su choru ir solistais. Keletą kūrinių atliks ir ansamblio „Lietuva“ šokių grupės atlikėjai.

„Ruošiame stilistiškai daug įdomybių. Pavyzdžiui, ansamblio orkestrui ir chorui esu sukūręs lietuviškas mišias už taiką „Jo valia“, tad atliksime vieną jos dalių, nuo grigališkojo choralo iki liaudiškų bažnytinių „kantičkų“. Toliau du kūrinius dedikavau birbynei, o eksperimentuojant su elektrifikuotomis kanklėmis, kilo idėja joms parašyti didelės apimties kūrinį. Visko neatskleisiu, bet manau, kad ansamblis „Lietuva“, kartu su kviestiniais atlikėjais atlikdamas mano kūrinių programą, vėl maloniai nustebins savo gerbėjus“, – intriguoja autorinio vakaro sumanytojas.

Koncerto programoje taip pat laukia premjera – Lietuvos kompozitorių sąjungos užsakymu sukurtas trijų dalių kūrinys „Gyvybės medis“. Koncerto pabaigoje žiūrovus nustebins kūrinys iš misterijos „4-elementai“, skambėjęs šaliai reikšminguose renginiuose.

G. Svilainis du kartus baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją – doc. Jurijaus Kalco choro dirigavimo ir prof. Osvaldo Balakausko kompozicijos klases. 1994 m. pelnė III-ąją premiją Juozo Naujalio jaunųjų dirigentų konkurse Vilniuje, o iki 2004 m. buvo valstybinio choro „Vilnius“ chormeisteris. 1994-2005 m. vadovavo kultūros namų mišriam chorui „Skroblas“.

G. Svilainis prie ansamblio „Lietuva“ prisijungė 2003 m. ir kurį laiką jam vadovavo, o nuo 2008 m. iki šiandien jis užima meno vadovo pareigas. 2007 m., 2009 m., 2014 m. ir 2018 m. – pasaulio lietuvių dainų švenčių Ansamblių vakaro muzikos vadovas ir vyr. dirigentas, bei daugelio kūrinių autorius.
Kompozitoriaus darbai yra pelnę tarptautinį pripažinimą, o tokius chorinės muzikos kūrinius kaip „Laudate Dominum“, „O Quam tristis“, „Sing Dobilio“, „O, Domine Jesu Christe“ ar „Vox populi“ yra išleidusi ne viena garsi pasaulio leidykla. Kūrėjo muzika tarptautiniuose konkursuose laimi prizines vietas, ją renkasi atlikti įvairiausi chorai ir instrumentalistai.

G. Svilainis muziką kūrė tokioms ansamblio „Lietuva“ programoms kaip misterija „Perkūnas“, folkroko projektas „Žaibo gėlės“, koncertinė programa „Nepamirštama. Sena – nauja“, vienos dalies teatralizuotas koncertas „Lietuviškos giesmės“ , programa „Kur bakūžė samanota“, muzikinis choreografinis spektaklis „Kelk, broleli“ ir kt.

Koncertas yra nemokamas. Renginio vedėja – docentė, meno daktarė, kanklių virtuozė Aistė Bružaitė. Valstybinis ansamblis „Lietuva“ renginį organizuoja bendradarbiaujant su LMTA liaudies instrumentų katedra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją