Dėl LRDT spręs ekspertai
Vienas sprendžiamų klausimų – LRDT pavadinimo keitimas. Ministras S. Kairys užsiminė, kad plačiau šis klausimas bus analizuojamas kartu su ekspertais, rugsėjo 12 d.
„Jau kitą savaitę turėsime susitikimą, po jo galėsiu paskelbti sprendimą dėl pavadinimo keitimo.Turėsime progą surinkti didžiąją darbo grupę, sudarytą tiek iš kultūros ir meno patariamosios tarybos, kvietėme ir ekspertus iš šalies. Dirbo ir mažesnė ekspertų darbo grupė. Kvietėme aktyviai veikti ir patį Lietuvos rusų dramos teatrą, jo bendruomenę, kad jie turėtų platformą pasisakyti, išdėstyti savo matymą ir baimes“, – kalbėjo ministras.
Tačiau plačiau aptarinėti LRDT pavadinimo klausimo ministras nesiėmė, nes tikino pasikliaujantis ekspertais. „Nors ir klausimas užsidega raudona lempele, ministras negali priimti sprendimų vienas, palieku tai teatro ekspertams. Teatro oficiali linija – jau šiandien žymiai platesnė negu jo pavadinimas. Visų tautinių mažumų tradicijos, sklaidos užtikrinimas, ta situacija leidžia drąsiau priimti sprendimus. Nenorėčiau spekuliuoti, tačiau žiūrint į teatro bėgius – daug gerų dalykų jau išvystyta“, – pažymėjo ministras ir patikino, kad pagrindinis uždavinys – kuo daugiau naudos pačiam teatrui.
Kalbėdamas apie savivaldybės išlaikomus Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų ir Venclovų namus–muziejų, ministras sakė, kad šičia svarbu išmokti priimti sprendimus nesusipykstant. „Turime rasti laiko diskusijai. Jei kažką keičiame, kokia bus ateitis vieno ar kito objekto turime priimti ne emocijų vedami. <...> Turime kaip visuomenė laikytis išvien, kad būtų labai reikšmingai pakeisti akcentai. Taip, klausimas painus – pokyčio reikia – savivaldybė eina geru keliu“, – įsitikinęs S. Kairys.
Įstaigų vadovų kadencijos modelis: 5+5 metai
Tarp rudens sesijoje teikiamų įstatymų pakeitimų numatomi pokyčiai Muziejų įstatyme Kultūros centrų įstatyme, Bibliotekų įstatyme (teiks LRS Kultūros komitetas); Profesionaliojo scenos meno įstatyme.
Bus siekiama, kad savivaldybių įstaigų vadovų kadencijos tęstųsi penkerius metus, jos taip pat galėtų būti pratęsiamos dar penkeriems metams.
„Įstatymai, kurie liečia konkrečiai meną ir kultūrą. Aktyviai važinėjame po regionus, situacija gan rimta, prognozavome, kas galėtų būti artimiausioje ateityje – tiek apie teatrus, kultūros centrus. Penki metai plius penki – jei vadovas įvertintas gerai. Būtų galima jo kadenciją pratęsti be konkurso, nes regionams sunku prisivilioti darbuotojus, tai duos naujų impulsų kiekviename mieste“, – sakė S. Kairys.
Nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas
Tarp numatytų pakeitimų – pokyčiai visuomenės informavimo įstatyme. Numatoma paramos žiniasklaidai modelio pertvarka, atsirastų nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas. Siūloma, kad Medijų rėmimo fondas galėtų skirti stipendijas, vykdyti tyrimus, rengti ir viešai skelbti apžvalgas, atlikti kitas visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo funkcijas. Numatomi 3 lygiaverčiai šio fondo dalininkai: Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Būtų remiami ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet tam tikrais atvejais ir skleidėjų projektai, fizinių asmenų (žurnalistų) veikla.
„[Pasiūlymų paketas] atkeliaus į Vyriausybę, steigiame naują fondą. Veiks du fondai – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, ir naujasis – kad žiniasklaidos sektorius nenukentėtų. Žurnalistų pavieniai projektai galės bus remiami, turime kovą su dezinformacija, kitus dalykus... Taip pat bus galimybė skirti ir stipendijas, rengti tyrimus, įgyvendinti visuomenės informavimo funkcijas. Džiaugiuosi, kad veikia ir patariamosios grupės, sprendimai atliepia poreikį iš intereso grupių, geras pavyzdys, kaip tokios reformos turi būti atliekamos“, – kalbėjo ministras.
Įteisintas aprūpinimas Dainų šventės dalyviams
Aptariant Dainų švenčių įstatymą S. Kairys sakė, kad tai nėra tik Kultūros ministerijos reikalas. Reikalingas tarpinstitucinis Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ir kitų ministerijų bei savivaldybių bendradarbiavimas. Ketinama dėmesį taip pat skirti mėgėjų meno kolektyvams: įteisintas jų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais, kategorijų suteikimas mėgėjų meno kolektyvams, jų skatinimas.
„Matome spragas – tai ciklas. Kalbant apie pasiruošimą – reikia apgyvendinti vaikus, visų mūsų pareiga, ko nebuvo anksčiau reglamentuota – apie aprūpinimą – instrumentais ir panašiais dalykais“, – sakė S. Kairys.
Anot ministro, išplėstos ir naujai išdėstytos kultūros centrų funkcijos: „Yra daug diskusijų, kokia galėtų būti kultūros centrų evoliucija. Ką mes pastebime? Jie turi atliepti šiuolaikinio gyvenimo poreikius, turi būti matomas nevyriausybinis sektorius. Atsisakome kultūros centrų skirstymo į kategorijas, tai biurokratija ir daugiau nieko – finansavimui gauti sukurtos kategorijos.“
Muziejinė vertybė – ir materialaus, ir nematerialaus paveldo dalis
Paliestas ir Muziejų įstatymas. Nacionaliniai ir valstybiniai muziejai iškeliami iš Lietuvos kultūros tarybos: nustatomas papildomas finansavimo mechanizmas tęstiniam šių muziejų svarbiausių veiklų, tokių kaip muziejinių vertybių įsigijimas, konservavimas ir restauravimas, parodų rengimas bei kiti sklaidos projektai, įgyvendinimui.
Patikslinama sąvoka „Muziejinė vertybė“, nustatant, kad ji taip pat yra materialaus ar nematerialaus paveldo dalis, nes praktikoje muziejai kaupia ir išliekamąją vertę turinčią nematerialaus paveldo tradicijas fiksuojančią medžiagą bei artefaktus.
Taip pat yra sukuriamos teisinės prielaidos muziejų kompetencijų centrams, kurie šiandien yra nacionalinių ar valstybinių muziejų sudėtyje, nors vykdo nacionalinio ir (ar) regioninio lygmens kultūros ministro priskirtas funkcijas, ateityje tapti savarankiškais juridiniais vienetais.
Ministras teigė, kad jie sieksiantys daugiau skaidrumo, kad Kultūros taryba grynintų veiklos modelį, daugiau dėmesio skirtų nevyriausybinėms ir privačioms organizacijoms. Jis atkreipė dėmesį į muziejinės vertybės sampratą, anot S. Kairio, tai ir materialaus, ir nematerialaus paveldo dalis.
Pokyčiai profesionaliojo scenos meno srityje
Siūloma atsisakyti perteklinio Profesionaliojo scenos meno įstatymo reguliavimo: teatrų ir koncertinių įstaigų struktūros ir pareigybių sąrašo derinimo; Teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarkos; Kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros, nes ji dubliuoja darbuotojų
metinio vertinimo procesus.
Bus siekiama pakeisti profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimo sistemą: Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamas į Kultūros ministeriją; Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir salių, kitų erdvių kompensavimas koncentruosis Lietuvos kultūros taryboje.
„Profesionaliojo scenos meno srityje – irgi mažiau biurokratijos. Iš esmės, bus vienas vertinimas. Didėjančias lėšas būtų galima skirstyti savo darbuotojams viduje. Buvo galima kreiptis dėl finansavimo, dėl išlaidų kompensavimo – tik į Kultūros tarybą, bet dabar turime atskirą kišenę“, – pažymėjo ministras ir pridūrė, kad nebereikės dubliuoti procesų.
Bibliotekų įstatymą teiks LRS Kultūros komitetas. „Šis įstatymo pakeitimas atkeliauja ne iš ministerijos. Kad neliktų paraštėje, irgi jų vadovų skyrimo tvarką pakeičiame – galios penki plius penki strategija. Ta proga keičiamas ir Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimas – bus Lietuvos audiosensorinė biblioteka“, – informavo S. Kairys.
Mecenatystės srityje, anot Kultūros ministro, atsiveria naujas lygmuo. Nauja mecenato kategorija – Bendruomenės mecenatas (rėmimo suma – nuo 50 tūkst. eurų). Žadėdamas didesnį dėmesį mecenatystės gerųjų praktikų sklaidai S. Kairys sakė, kad naująjį bendruomenės mecenato statusą būtų galima suteikti ne vieną kartą, – kad atsirastų tradicijos.
Paveldosauga – prioritetinė sritis
Rengiamas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, jis, anot ministro, prioritetinis.
„Kodėl tai darome? Užtenka matyti Gedimino kalno istoriją – atsiranda teisminiai procesai, o objektų tvarkymas stringa. Paveldas kaip galimybė, o ne kažkokių pančių ryšulys, biurokratija. Aiškumas svarbesnis elementas visame procese, negu už to besislepianti kritika. Iš esmės, paveldo įstatymo bazė suvelta – trūksta aiškumo ir skaidrumo. Keliame šešis tikslus – dirbo grupės, formuodamos patį projektą, dabar rengimo stadija, tačiau kryptis užduota – iš epizodinių į bendrą koncepciją, bendras nusiteikimas yra – valstybės resursus nukreipti ten, kur svarbiausia“, – tikino S. Kairys.
Ko siekiama? Vienodai suprantamo reguliavimo, efektyvios apsaugos ir galimybės reaguoti proaktyviai, palankių sąlygų dalyvauti kultūros paveldo apsaugoje; Aiškaus funkcijų tarp KPD, savivaldybių ir jų paveldosaugos padalinių pasiskirstymo; Sklandžios vertinimo tarybų veiklos; Vieningai suprantamos ir integruotai vykdomos tvarkybos; Administracinės bei biurokratinės naštos mažinimo; Proporcingų priemonių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai užtikrinti.
Spaudos pusryčiuose paliesta ir Kultūros paso tema. „Atrodytų, dalykas, kuris seniai egzistuoja, tačiau jo kokybei skiriame daug dėmesio. Yra sukurta sistema, kuri leis žymiai geriau bendradarbiauti, sumoderuoti procesą. Svarbiausia – finansavimas keliauja paskui mokinį. Testuojama, bandoma paleisti šitą sistemą, numatoma data – 2023-iųjų sausis“, – planais dalijosi S. Kairys.
Pagalba Ukrainai – Liublino trikampio pagrindu
Kultūros ministras S. Kairys pabrėžė kultūrinio bendradarbiavimo su Ukraina svarbą. „Prieš karą buvo tokia idėja – pasirašyti sutartį Liublino trikampio pagrindu. Atėjus karui – jis veikia efektyviai. Lenkija reikšmingą indėlį deda, kalbant ne tik apie karo pasekmių mažinimą, bet ir tarptautinį formatą. Informaciniame lauke esame Ukrainos akys ir ausys. Kalbant apie tarptautinį atstovavimą Ukrainai – darbai matomi, ne viskas pinigais matuojama. Kitas klausimas – UNESCO, nenormalu, kad Rusija vadovauja komitetui. Šalis, draskanti paveldą, negali būti tokiuose formatuose, pirmininkauti“, – pabrėžė S. Kairys.
Jis taip pat užtikrino, kad dėl Kauno paraiškos UNESCO įtraukti miesto modernizmo architektūrą į Pasaulio paveldo sąrašą bus sprendžiama tik Pasaulio paveldo komitete nelikus Rusijos.
