Teko pervertinti vertybes
„Pastebėjome, kad tokie renginiai reikalingi, atspindintys ne tik šiuolaikinį meną, bet ir peržengiantį visas ribas. Norėjau pasidžiaugti, kad diskusijos bus transliuojamos tiesiogiai internetu, jų galima bus klausytis ne tik gyvai. VGS yra ne tik turinio renginys, bet ir sklaidos viešinimo“, – pabrėžė ji.
Menotyrininkė, meno kritikė, VGS diskusijų programos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, kalbėdama apie empatiją sakė, kad tai pats nuostabiausias dalykas. O dar nuostabiau, kai vos sugalvojęs gali imti veikti.
Meno terapijos dirbtuvėse – tiesiog buvimas kartu
Šių metų temą, sujungiančią Vilniaus meno erdves į vieną audinį, įvaizdina tekstilės menininko, meno terapeuto Manto Televičiaus iniciatyva – meno terapijos dirbtuvės „Žmogus“. Šis jau vienuolika metų Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre kelių dešimčių žmonių rankomis vystomas terapinis projektas yra ypatingas emocine įkrova ir jautriu empatijos poreikio atliepimu.
Prie šio projekto, balansuojančio tarp kolektyvinio rankdarbio, terapinės priemonės ir meno kūrinio, galės prisijungti visi norintys. J. Marcišauskytė-Jurašienė pasidžiaugė, kad M. K. Čiurlionio namuose bus galima jaukiai įsitaisyti tarp minkštų siūlų su vąšeliu rankose. Šis projektas, anot jos, atsirado organiškai.
Tekstilininkas, dailės terapeutas, jau 11 m. kolektyviai kuriamo nėrinio „Žmogus“ sumanytojas M. Televičius sakė, kad labai svarbus tiesiog buvimas kartu.
Matyti, girdėti, suprasti, pasakoti
Vadinamasis empatijos žemėlapis su šūkiu „matyti, girdėti, suprasti, pasakoti“ – apjungia visą programą.
„Visi mes norime išgirsti, kad po to galėtume pasakoti. Empatija tapo idėjine ašimi, o meno institucijos atsišaukė. Mes nieko nediktuojame, tai kvietimas. Pirmi metai, kai tiek muziejų dalyvauja, tai ta terpė, kuri turi ką pasiūlyti, jie tvarūs meno edukacijos procesuose. Dalyvaus besiformuojančios ir senos žvaigždės“, – VGS siūlomas galimybes trumpai apžvelgė J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Meno edukatorė ir vienos iš diskusijų moderatorė Rima Povilionytė sakė, kad emocinė gerovė auga „patiriant meną“.
„Ką gali meno erdvės? Ieško įvairių būdų, kaip padėti skirtingų poreikių žmonėms. <...> Ta pati empatija, kai mes įsivaizduojame už kitą, vietoj to, kad paklaustume, ką jis jaučia. Diskusijoje taip pat svarstysime, kas yra empatija, kuo ji skiriasi nuo atjautos“, – atkreipė dėmesį R. Povilionytė.
J. Marcišauskytė-Jurašienė pabrėžė, kad diskusijų programa svarbi VGS programos dalis. Diskusijos vyks visą šeštadienį nuo 12 val., jas sudarys trys sesijos.
Gerai pažįstamos ir naujos erdvės
Jau septintą kartą vykstančiame renginyje dalyvauja keturi VGS partnerio – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus – padaliniai ir tiek pat Vilniaus dailės akademijai priklausančių galerijų. Iš viso jos pristato net 14 parodų, kviečiančių permąstyti kūrinio autorystės idėją, atskleisti meno technikų įvairovę ar patyrinėti, kaip pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo leidžiamas laisvalaikis.
Nuobodžiauti neleis ir kitos Vilniaus Senamiestyje, Naujamiestyje, Centre ir Užupyje nusidriekusios, gerai pažįstamos meno erdvės. Ilgesniems pasivaikščiojimams nusiteikę miestiečiai atras Lietuvos ir užsienio menininkų tapybos darbus, skulptūras, fotografijas, keramiką ir audiovizualines instaliacijas. Šiose parodose 2022 m. VGS tema – empatija – nešaukia ir nereikalauja, tik siūlo dėmesingiau stebėti mus supantį pasaulį ir savo vietą jame.
VGS organizatoriaus, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos, įkurtame kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia taip pat keturi šių metų VGS dalyviai: galerijos „Swallow“, „Atletika“, Architektūros fondas ir FAMM. Kompleksas taip pat pasiūlys čia įsikūrusių kūrėjų ir kultūros organizacijų atvirų studijų programą su ekskursijomis, muzika ir intriguojančia pomidorų paroda.
Šiemet prie VGS prisijungė Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejus, ekspozicine erdve dviem jaunosios kartos meninkėms tapę Kompozitorių namai, Šv. Jono gatvės galerijos pavidalą išaugusi, maloniai nudilginsianti naujoji „Medūza“, Vilniaus kultūros, sporto ir pramogų rūmuose namus atradę „Maršrutizatoriai“, Lukiškių kalėjimas 2.0.
Per keturias savaitgalio dienas vaikams, šeimoms, jaunimui ir suaugusiems bus surengti keliolika susitikimų su parodų kuratoriais ir menininkais, kurie noriai dalinsis istorijomis apie savo kūrybinį kelią, viziją ir aplinkybes, atvedusias prie esamų darbų. Tokius susitikimus siūlys naują parodą VGS metu atidaranti galerija AV(17), viduje ar ant pievelės įsitaisyti kviečiančios galerijos „Meno niša“, „apiece“ ir kt.
Nacionalinėje dailės galerijoje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir kt. rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse meno edukacijos srities specialistai padės su menu susipažinti praktiniu būdu – išmėginti menininkų naudojamas technikas, išpainioti šiuolaikinio meno mazgus, atrasti temines ar jausmines paraleles, o po visko dar ir parsinešti savo pačių sukurtą darbą namo.
Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje menininkė ir keliautoja Jelena Vereško surengs miško maudynes – patyriminę sveikatinimo ir sulėtėjimo praktiką. O internetinėje erdvėje menininkė Karolina Ūla Valentaitė atliks performatyvų taro kortų skaitymą.
Rugsėjo 10 d. bus skirta gilesniam žvilgsniui į empatiją meno ir kasdienybės praktikose. Nacionalinėje dailės galerijoje visą dieną vyks speciali trijų diskusijų programa „Empatijos žemėlapis: matyti, girdėti, suprasti, pasakoti“, kurią sudarė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
Menotyrininko, kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko, meno edukatorės Rimos Povilionytės ir antropologo dr. Arvydo Grišino moderuojamuose susitikimuose gausus pašnekovų būrys narplios empatijos ribas susidūrus su kitu. Būtent šios pokalbių sesijos apibendrins 2022 m. VGS programos esmę, kviesdamos išgirsti tiek pačių kūrėjų, tiek meno edukatorių, terapeutų, psichologų, netgi karių požiūrį į empatijos klausimus.
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) pirmąjį Vilniaus galerijų savaitgalį inicijavo dar 2016 m., siekiant visuomenę supažindinti su mieste veikiančiomis meno erdvėmis, pristatyti naujas iniciatyvas ir ugdyti ilgalaikį lankymosi galerijose įprotį. Per septynerius metus šis renginys tapo kasmetine sostinės tradicija.
Renginį kuruoja menotyrininkės, kuratorės ir meno kritikės Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir Danutė Gambickaitė.
