Kaip teigia „Dingęs štetlas“ muziejaus vyriausioji kuratorė Milda Jakulytė-Vasil, šis „renginys yra ypač svarbus tiems šeduviams, kurie neturėjo ir galbūt nebeturės galimybių aplankyti protėvių žemės, tačiau jau ne vienerius metus ištikimai laukia būsimo muziejaus ir dalinasi savo istorijomis, daiktais ir prisiminimais. Norisi parodyti, kad mums rūpi jų indėlis ir kad vertiname visus jų prisiminimus, padedančius iš kruopelyčių sudėlioti Šeduvos štetlo praeitį.“

Virtualios ekskursijos metu gidė Aušra Mikulskienė pakvietė į pažintinį pasivaikščiojimą po Šeduvos gatves ir žydiškas vietas: Laisvės aikštę, kur ketvirtadieniais vykdavo turgūs, Sinagogų kiemą, kur stovėjo medinė ir mūrinė sinagogos, dramatiškus įvykius menančią bažnyčią, buvusią vaistinę bei žydų parduotuves. Gidė pasakojo istorijas iš kasdienio šeduvių žydų gyvenimo, jas iliustruodama istorinėmis fotografijomis, kurias „Dingęs štetlas“ muziejus yra surinkęs iš Šeduvos kilusių žydų vaikų ir anūkų dėka.

„Tai, kas nutiko šeduviams žydams 1941 m. vasarą – yra bendra visos Šeduvos istorija, svarbi ne tik žydams, bet ir lietuviams. Tokia ekskursija tiesia tiltą jungiantį praeitį ir dabartį bei Šeduvos palikuonis visame pasaulyje su dabarties Šeduva“, – apie ekskursiją atsiliepė Jane Starfield iš Pietų Afrikos Respublikos.

Beryl Sachs iš Jungtinių Amerikos Valstijų šią kelionę į praeitį pakomentavo taip: „Aš visada įsivaizdavau Šeduvą tarsi iš romantizuoto filmo „Smuikininkas ant stogo“, bet ši virtuali ekskursija leido geriau pajusti miestelį ir už tai esu be galo dėkingas.“

Ekskursija ZOOM platformoje sujungė ne tik tolimus kraštus, bet ir tapo puikia proga išvysti seniai matytus tolimus gimines ar net paskatimo ieškoti naujų ryšių tarp Šeduvos žydų palikuonių.

Muziejus „Dingęs štetlas“ Šeduvoje lankytojams gyvai duris atvers 2024 metais. „Štetlas“ jidiš kalba reiškia miestelį. O dingusiu vadinamas todėl, kad štetluose žydų bendruomenių jau nebėra. Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje jos dingo Holokausto metu per Antrąjį pasaulinį karą. Jis supažindins lankytojus su Lietuvos miestelių žydų istorija, kultūra, religija, folkloru, kasdieniniu gyvenimu, santykiais su kaimynais, – su tuo, kas po karo visoje Rytų Europoje neteko tęstinumo. Pasakodamas apie eilinių žmonių gyvenimus, muziejus remsis Šeduvos žydų istorijomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją