S. Loznica: niekam nėra siurprizo – su J. Littellu susipažinę seniai

Konferencijoje dalyvavęs ir būsimą spektaklį pristatęs režisierius S. Loznica prisipažino, kad niekada anksčiau nebandė tokios veiklos.

„Didelė garbė kurti šį pastatymą būtent šiame teatre. Tai, kad aš pasirinkau šią knygą – niekam nėra siurprizo, su J. Littellu susipažinę seniai, seku jo publikacijas, susitiksime su juo Venecijoje, kur pristatysiu naują savo filmą „Kijevo procesas“. Jau dešimtmetį domiuosi Holokaustu, Babin Jaru. Kaip Holokaustas įvyko, kas jį sąlygojo – viena pagrindinių ir minėtos knygos temų“, – pažymėjo S. Loznica.

Režisierius prisiminė susitikimą su šviesaus atminimo teatrologe Irena Veisaite. „Atsimenu, kai ji sakė, kad Holokaustą jautė ore, nuojautą beprotybės... Kad suprast, kame dalyvaujame, kokios jėgos veikė mus, neblogai peržiūrėti tai, palygint su tuo, kas dabar vyksta“, – sakė režisierius.
Kalbėdamas apie spektaklio kūrimą S. Loznica sakė, iš romano išskyręs vieną liniją – kurioje herojus dalyvauja kaip liudininkas.

„Romane yra pagrindinio herojaus diskusijos su įvairiausio rango nacių struktūrų karininkais, taip pat herojaus alter ego, kuris buvo paimtas į nelaisvę. Visa tai leidžia įsigilinti į tuos procesus, kurie vyko Sovietų Sąjungos teritorijoje. Apie tai, kaip visa tai darysime – tegu bus siurprizas premjeros metu, – intrigą išlaikė S. Loznica, tačiau pridūrė, kad vizualizacija bus abstrakti. – Bet aktorių vaidyba turėtų būti besąlygiška, visa kita – pamatysite gruodį.“
Jaunimo teatro spaudos konferencija

Įtampa su ukrainiečių kino bendruomene – tik medijose

Paklaustas apie santykį su ukrainiečių kino bendruomene, S. Loznica pabrėžė, kad ši tema aktuali tik medijoms, jis tęsia bendradarbiavimą kaip tęsęs.

„Delfi“ primena, kad Ukrainos kino akademija šį pavasarį buvo paskelbusi iš savo gretų šalinanti režisierių Sergejų Loznicą, aiškindama savo sprendimą tuo, kad jo filmai buvo įtraukti į Rusijos kino festivalio Prancūzijos Nanto mieste programą, pavadintą „Nuo Lvivo iki Uralo“, esą Rusijos pradėto karo kontekste tai visiškai nepriimtina, o kūrybinių industrijų profesionalams, gerai žinomiems užsienyje – dabar tenka ypatinga atsakomybė – jų pozicija turėtų būti aiški ir nedviprasmiška. Atsakydamas į tai, anuomet S. Loznica prašė „išlaikyti sveiką protą“ šiuo tragišku metu.

„Kuriu filmą Ukrainoje, jau atlikome pirmuosius filmavimus. Mane domina tai, kas vyksta mano šalyje. Apie kino bendruomenės požiūrį į mane – atsakymas aiškus. Iš dešimties – devyni man paspaus ranką, o tas dešimtasis bus tas, kuris turi priėjimą prie medijos. Apkarpytas vaizdelis, kuris neturi bendro su realia situacija, – sakė S. Loznica. – Turėjau atvirą diskusiją, bet tie, kas turi priešingą nuomonę, nebendrauja. Negalime aptarti to, tokia situacija... bet tai nereiškia, kad neturime galvoti, veikti ir kurti.“
Audronis Liuga

Temos susijusios su Ukraina

Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga aiškino, kodėl šiandien pasirinktas būtent J. Littellas. Viena priežasčių – šis autorius yra sukūręs vieną svarbiausių kūrinių XXI amžiuje.

„<...> Be to, kad rašytojas yra vienas ryškiausių Europos intelektualų, rašantis apie Rusijos karinius nusikaltimus Čečėnijoje, dabar – Ukrainoje. Jis važiuoja į tas vietas, tyrinėja, jis susitinka su žmonėmis, kalbasi, leidžia knygas apie karštas karo pasekmes, kurias pats matė, <...> reflektuoja totalitarizmo blogį, kuris šiomis dienomis parodo savo veidą“, – kalbėjo A. Liuga.

Kaip tai atsitiko, kodėl S. Loznica kuria šį pastatymą? „Tai nebuvo greitas sumanymas, jis kilo dar prieš metus. Temos susijusios su Ukraina, tuo ilgą laiką domiuosi, kažkiek rašau apie tai. Abu su S. Loznica priėjome prie to kūrinio, jis pažįsta romano autorių ne vienerius metus, ilgą laiką užsiima tomis temomis, kurios nagrinėjamos knygoje. <...> Planavome vėliau daryti pastatymą, bet taip sutapo, kad būtent dabar – premjerą išleisime šių metų gruodžio mėnesį“, – apie planus kalbėjo A. Liuga.

Amerikiečių kilmės prancūzų rašytojas J. Littellą pasaulyje išgarsino 2006 m. išleistas romanas „Eumenidės“ („Les Bienveillantes“; „The Kindly Ones“), pelnęs Gonkūrų premiją ir Prancūzijos akademijos Grand Prix.

Romanas parašytas kaip SS karininko, Maksimiliano Aue pasakojimas ir apima laikotarpį nuo „Barbarossos“ plano pradžios 1941 m., kai pagrindinis veikėjas atsiduria Vakarų Ukrainoje ir dalyvauja kuriant Holokausto mašiną, iki nacistinės Vokietijos žlugimo 1945-ųjų gegužę.

Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, ji išversta į 20 kalbų (lietuvišką leidimą rengia „Alma Littera“). Pasaulinė kritika pažymėjo Littello romano „absoliutų istorinį tikslumą“, o britų The Times pavadino jį „didžiu literatūriniu reiškiniu, kurį skaitytojai ir tyrinėtojai analizuos dešimtmečius“, ir įtraukė tarp penkių reikšmingiausių meninių kūrinių apie II-ąjį Pasaulinį karą.

S. Loznica – vienas žymiausių šiuolaikinių kino režisierių. 30-ties dokumentinių ir vaidybinių filmų autorius. Jo filmai dalyvavo Kanų, Venecijos, Berlyno ir daugelyje kitų kino festivalių, buvo apdovanoti prestižiniais prizais. Loznicos filmai skirti sovietinės praeities traumoms, bolševikinio režimo nusikaltimams ir jų apraiškoms posovietinėje dabartyje.

2014 m. Loznica Kanų kino festivalyje pristatė dokumentinį filmą „Maidanas“, nufilmuotą Kijeve „Orumo Revoliucijos“ metu. 2018 m. jo vaidybinis filmas „Donbasas“ apie visuomenės žlugimą prasidėjusio Rusijos ir Ukrainos karo fone – Kanuose pelnė „Un Certain Regard“ („Ypatingas požiūris“) prizą už režisūrą.

Ne vienerius metus Loznica bendradarbiauja su Lietuvos kino kūrėjais ir kuria bendros gamybos filmus. Filmas „Mr. Landsbergis“ apie Lietuvos žmonių kovą už nepriklausomybę buvo apdovanotas pagrindiniu Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio IDFA (2021) prizu.

Kuriamas spektaklis pagal romaną „Eumenidės“ – Holokausto ir istorinės atminties temoms skirtų Jaunimo teatro pastatymų ciklo, pradėto su spektakliu „Austerlicas“ pagal W.G.Sebaldo romaną (rež. Krystian Lupa), tęsinys.

S. Loznicos spektaklio pagal J. Littello „Eumenides“ premjera numatoma š.m. gruodžio 9 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją