Ukrainietis kuratorius Pavlo Gudimovas: menininkams tenka ne tik atsilaikyti kultūrinio fronto priešakyje, bet ir imti į rankas ginklą

Prie tarptautinės šiuolaikinio meno parodos „(Re)kolekcijos“ Užutrakio dvaro sodyboje prisidedantis ukrainietis kuratorius Pavlo Gudimovas pabrėžė, kad karo siaubiamoje Ukrainoje situacija šiandien yra sudėtinga, kultūros lauke taip pat – menininkams tenka kariauti, imti ginklą į rankas, atsilaikyti kultūrinio fronto priešakyje.

„Menininkų padėtis visiškai skirtinga, jie jautrūs, tad yra tokių, kurie nuo pat karo pradžios nebegali kurti – tokių nedaug, bet yra. Kiti kūrėjai išėjo kariauti. Lvive, kur organizavau parodą, rodomi fronto linijoje esančių menininkų darbai... Visi aiškiai supranta, kad reikia imti ginklą į rankas, užsirašyti į ginkluotąsias pajėgas. Labai daug menininkų prisijungė ir prie kultūrinio fronto. Šis frontas galingai dirba ne tik Ukrainoje – kovos dvasia šiandien itin reikalinga“, – pasakojo P. Gudimovas.

Laikas refleksijai

Tam tikras kūrybinio lauko sukūrimas, kuratorius įsitikinęs, padeda kariauti, nepasiduoti, prisitaikyti prie naujų sąlygų. „Visi įvykiai su laiku įgis visiškai kitokią istorinę spalvą. Bus suprantama, kodėl tai įvyko, kaip vyko, iš kur išaugo menininkų pozicijos šaknys. Netgi tie kūrėjai, kurie buvo gan toli nuo politikos greitai įgijo poziciją, suvokė, kad tokioje situacijoje negali piešti tiesiog peizažų... Tai asmeninė pozicija – arba metaforiškai, arba tiesiai, bet turi kažkaip reaguoti“, – karo temų mene aktualumą pabrėžė P. Gudimovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje jau nelikę tokio supratimo kaip socrealizmas ar meninis valstybės užsakymas: „To jau seniai atsikratėme. Kūrybos laisvė paremta idėjomis, o ne propaganda. Menininkai, architektai, dizaineriai, jie dirba, nes jiems skauda širdį, dvasia šaukia – tai ne užsakymas. <...> Ukraina su Lietuva labai artimos šalys, jas sieja tokia pati trauminė patirtis, dalyvaujant sovietiniame projekte. Po antros sovietizacijos bangos, mes nesugebėjome išsivalyti ir susitaikyti. Visa tai slypi ne tik tame, kad nespėjome nukelti paminklų ar skulptūrų, tai daug giliau – dabar – kaip tik pats laikas tokiai refleksijai, tiek istoriškai, tiek meniškai pažvelgti į tai, kas vyko ir vyksta.“

Anot P. Gudimovo, dabar pats laikas tokiems apmąstymams, kad netektų vėl užminti ant to paties grėblio. „Kokios technologijos buvo taikomos Sovietų sąjungoje, užsiimant šia siaubinga politika? Meno pridusinimas, propaganda, politizavimas, šalių rusifikacija... Siūlyčiau įkurti tyrimų centrą, kur visos atliktos analizės būtų viešai prieinamos, kad visiems būtų aišku, kaip prieš mus visus buvo išnaudojamos technologijos, bet jau šiuolaikinėje Rusijoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Paroda „(Re)kolekcijos“ vyksta Užutrakio dvaro sodyboje, ta proga, P. Gudimovas pasakojo, lankęsis Trakuose net keletą kartų.

„Nuostabi tokio centro sukūrimo idėja – patiko dirbtuvės, klasiškas formatas, – įspūdžiais dalijosi jis. – Mažiau patiko pats Užutrakio dvaras, restauruotas taip, kad nebėra aišku – jis naujai pastatytas, ar ne. Restauracijos problema – neturi būti juntamas „euroremontas“... Rūmai tiktų pristatyti naujųjų / senųjų meistrų darbus – postmoderniais laikais išnaudojant praeities meistrų menus.“

Imasi meno kontrasto gudrybės

Paklaustas, kaip vertina šiuolaikinį meną, P. Gudimovas sakė, kad tai labai plati sąvoka. „<...> Ukrainoje šiuolaikinis menas nėra pats populiariausias. Žmonės mėgsta tradicinį meną, liaudies menininkus. Lvive atsidarė didelė legendinės liaudies meno kūrėjos Marijos Primačenko paroda. Tikras bestseleris – neabejotinai, šią ekspoziciją lankys labiau nei šiuolaikinių menininkų, netgi tų, kurie dirba formaliai“, – darė išvadą parodų kuratorius.

Jis pastebėjo, kad Ukrainoje fotografijos menas yra mažiau populiaresnis nei čia, Lietuvoje. „Kaip su šia medžiaga gali dirbti kuratorius? Jei kuratorius sugalvoja gerą idėją – jis veda dialogą. Šiuolaikinį meną kartais reikia su kažkuo sujungti, atsižvelgiant į lokalią istoriją, temą“, – įsitikinęs P. Gudimovas.

Anot jo, auditorijos meilę šiuolaikiniam menui galima pelnyti: „Rengiu parodas platesnei auditorijai. Naudoju šiuolaikines instaliacijas, medijas, garso meną. Pavyzdžiui, paroda „Angelai“, kurią organizavau 2019-aisiais Nacionalinėje dailės galerijoje Lvive – ten šiuolaikinis menas įvestas tarsi palaipsniui, provokatyviai. Svarbu pažymėti, kad kuratoriai imasi šios meno kontrasto gudrybės.“

Tačiau P. Gudimovas minėtos gudrybės pasigedo lankydamasis Vilniaus paveikslų galerijoje. „Supratau, kad ten dialogas nevyksta, žiūrovas pavargsta, nes yra žanro monotonija. Ją reiktų kažkuo praskiesti, pritaikyti dizainerišką koncepciją. Tai daugelio muziejų problema. Jūs turite nuostabų Kazio Varnelio namus–muziejų, jį labai myliu! Mažas, bet ten yra žvilgčiojimo per rakto skylutę / dailininko gyvenimo stebėjimo efektas“, – tęsė jis.

P. Gudimovas prisipažino, kad K. Varnelio muziejus jam taip patikęs, kad ten netgi buvo nusivedęs savo komandą. „Galimai muziejininkai pasakytų, kad ši ekspozicija nėra tesinga. Vis dėlto, viskas, kas neteisinga yra teisinga. Reikia surasti naujas prieigas, įlysti į menininko, architekto, informacinių technologijų specialisto, vadybininko galvas, padaryti kažką kitko“, – pasižiūrėti nestandartiškai į standartinius dalykus ragino kuratorius.

Būtent taip, pasak P. Gudimovo, esą buvo pažvelgta į Ukrainos menininkų parodą „Erdvės“, Vilniaus galerijoje „Arka“. „Idėjos į galvą ateina gan paprastai, pirma atėjusi – erdvė, dailininkai. Bet ne... suvokiau, kad turime viską sumaišyti, tai tarsi socialinis modelis, todėl negaliu daryti „rezervacijų“ vienam, antram ar trečiam menininkui. Reikia dialogo, priešpriešingos meno pozicijos. Ekspozicija nuo to tik laimėjo“, – rezultatu pasidžiaugė kuratorius.

Negali atskirti menininko ir piliečio pozicijos

Parodos „(Re)kolekcijos” ekspozicijoje pristatomi 24 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei kviestiniai svečiai iš Ukrainos ir Taivano.

Pristatydamas parodoje „(Re)kolekcijos“ dalyvaujančius ukrainiečių autorius P. Gudimovas sakė, kad kiekvienas jų – stipri asmenybė, kai kurie, deja, šiandien yra fronte.

Vienas tokių – menininkas Eugene Ravsky, jis dabar kariauja Ukrainos rytuose. „Kūrėjas paėmė į rankas ginklą, sakydamas: „Einu ginti savo šalies – tokia mano pozicija“. Jis vienas iš tų, kurie jau nuo 2014-ųjų žinojo, kad Rusija užpuls Ukrainą, kad bus karas, jis tam ruošėsi visus tuos metus“, – pasakojo P. Gudimovas.

Volodymyras Kostyrko, kaip apibūdino kuratorius, – pacifistas, menininkas, dirbantis įvairiomis kryptimis, taip pat ir kuriantis konceptualius interjerus: „Gilindamasis į meno istoriją jis randa modernų priėjimą prie paveldo. V. Kostyrko darbai – paslaptys, šarados ant drobės. Menininkas gali remtis kriminaline praeities istorija, organizuoti parodą, kuri vadinsis „Meistro ranka“ ir papasakoti ją per savo drobes, kitaip tariant, jis teptuku kuria akademinį piešinį.“

Berlyne šiandien kuriantis Artemas Volokitinas, tęsė P. Gudimovas, – pedantiškas ir subtilus kūrėjas, savo darbuose pasiekiantis absoliučią formos tobulybę: „Serija, kuri pristatyta parodoje „(Re)kolekcijos“, ko gero, pati intymiausia. „Prisilietimo“ serija kalba apie artumą, joje atvaizduota menininko žmona ir vaikai. Į rezidenciją Berlyne menininkas išvyko dar iki karo. Darbai susieti su senovine graviūra, juose atvaizduojamas ir karinis peizažas – sprogimai, didelėse drobėse.”

Ukrainai Venecijos bienalėje atstovavęs Pavlo Makovas pristatė skulptūrą „Išsekimo fontanas“.

„Menininkas kuria ne tik piešinius, bet ir objektus, įprastai – filosofinius. Minėtas darbas buvo sugalvotas seniai, dar 2000-ųjų pradžioje, o 90-aisiais jis sukūrė „Vandens knygą“, dabar ji pristatoma galerijoje „Arka“. „Išsekimo fontanas“ apima Charkivo planą, visus vandenis, kurie ten yra. Filosofija priveda prie to, ką vadiname šiuolaikine politine situacija. Karo tematika neišvengiama, kaip ir sakiau, tai menininko ir piliečio pozicija, vieno nuo kito negali atskirti“, – pabrėžė kuratorius.

P. Gudimovo manymu, tai ypač matoma šiuolaikiniame mene – kur tema ir laiko kontekstas yra vienu iš svarbiausių faktorių: „Nepriklausomai nuo to, kuo užsiimi – abstrakcija ar realistiniu menu, grafikos ar dizaino praktika – negali iš savęs išrauti to piliečio, užsimerkti prieš tai, kas vyksta aplink. Kad ir kaip būtų keista, viską aiškiau jauti kirtęs sieną, iš distancijos. Kai tu esi čia, tau ne taip baisu, nes esi įvykių centre.“

Karas, P. Gudimovo teigimu, tarsi impulsas permąstyti visą istoriją: „Dabar į viską žvelgiame kitaip, kaip ir visas pasaulis, į tą tiesą, kurią retransliavo Sovietų sąjunga. Ta tiesa – rimtas melas, kad pridengtų visus, pavadinkim, formuluočių netikslumus: badą, kultūros naikinimą, represinę sistemą, žmogaus pažeminimą. Šio karo metu stengiamės viso to atsikratyti – tai civilizuoto pasaulio karas su tamsa, pirmykšte santvarka. Puikiai supranti, kokia kyla didelė rizika, ypač toms šalims, kurios arti tos tamsos – netgi Lietuvai... Ne kartą bendraujant su lietuviais išgirstu būgštavimą, kad galime būti sekantys... Nesinorėtų, kad ta tamsa slinktų toliau, todėl jai taip aktyviai priešinamės – ir karo, ir kultūros fronte. Nugalėti prieš šviesą – tiesiog neįmanoma.“

P. Gudimovas yra galerijos Ya (Kyjive ir Lvive) įkūrėjas. Dirba archtitektūros, dizaino, muzikos, meno leidybos ir kolekcionavimo srityse. Pagrindiniai didelės apimties meniniai projektai: „Shadows of Forgotten Ancestors. Exhibition“ (Art Arsenal, Kyiv; Palace of Arts, Lviv, 2016), „Aeneid Project“ (National Art Museum of Ukraine, Kyiv, 2017), „Svirzh Castle: Genesis“ (Svirzh Castle, 2018), „Metropolis. Past Utopias of the Future“ (Art Arsenal, 2018; Centerfor Architecture, Design and Urban Planning „Powder Tower“, Lviv, 2018), „Angels. Exhibition“ (Lviv National Gallery of Arts named after Borys Voznytsky, Lviv, 2019), „Labyrinths of LKSF“ (Center for Architecture, Design and Urban Planning „Powder Tower“, Lviv, 2020).

Tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „(Re)kolekcijos” Užutrakio dvaro sodyboje (Užtrakio g. 17, Trakai) vyks iki spalio 15 d.

Dalyviai: Pavlo Makov, Envija, Eugene Ravsky, Evelin Zolotko, Volodymyr Kostyrko, Artem Volokitin, Eglė Vertelkaitė, Eglė Gineitytė, Kadri Toom, Donatas Jankauskas-Duonis, Tauras Kensminas, Alise Sondōre, Martynas Gediminas, Sophia Wu, Arturas Valiauga, Nerijus Erminas, Ming-Hsiung Hsu, Rimantas Milkintas, Agnė Jonkutė, Olga Šilova, Linas Jusionis, Jurga Barilaitė, Linas Blažiūnas, Raivo Kelomees.