Lietuvos rusų dramos teatro vadovės teigimu, pasirodyti Avinjone buvo išskirtinis įvykis.
„Supratome, kad mes turime išskirtinę galimybę kalbėti Europoje apie svarbias temas, važiuodami su spektakliu, kurio pagrindas yra Manto Kvedaravičiaus ir jo žmonos Anos istorija. Tai, kuo apaugo mūsų spektaklis, labai džiugina – ir apvalieji stalai, ir koncertai, ir Vilniaus dienos pačiame Avinjone – yra išskirtinis įvykis ir nieko panašaus iki šiol nėra buvę“, – sakė LRDT vadovė Olga Polevikova.
Susitikimas su Avinjono merija
Festivalio „Avignon Off“ programoje Avinjono miesto merė Cécile Helle priėmė Lietuvos kultūros viceministrę Dainą Urbanavičienę, profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo grupės vyr. specialistę Indrę Šimeliūnę ir Vilniaus mero patarėją Renaldą Rutkauskaitę–Preskienę. Susitikime taip pat dalyvavo LRDT vadovė Olga Polevikova, LRDT vyr. režisierius Vladimiras Gurfinkelis, teatro vadovės patarėja Agnė Mažvilaitė bei LRDT spektaklio „Dievų aušra“ dramaturgas Marius Ivaškevičius.
Merija svečius iš Lietuvos priėmė labai šiltai. Taip pat vyko spektaklio „Dievų aušra“ ir su juo susijusios programos Avinjone pristatymas ir diskusija apie menininko ir valdžios santykį bei kūrybinės laisvės ribas, kurią pradėjo kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė ir Avinjono miesto tarybos narys Bernard’as Hokmayan‘as.
Apskritojo stalo diskusija „Menininkas ir valdžia: kūrybinės laisvės ribos“
„Prasidėjęs karas įrodė, kad niekas negali likti nuošalyje ir būti neutralus žiaurių nusikaltimų stebėtojas. Dar neseniai kai kurie kultūros lauko veikėjai ragino nemaišyti meno ir politikos, tarsi menas pagal savo apibrėžimą galėtų būti apolitiškas reiškinys“, – atidarydama diskusiją kalbėjo D. Urbanavičienė. Diskusijoje ši jos mintis plėtota akcentuojant pilietišką menininkų vaidmenį karo kontekste. Diskusijoje dalyvavusi nuo Rusijos autoritarinio režimo pabėgusi teatro kritikė Marina Davydova pabrėžė, kad šiandien kūryba nebėra neutrali zona ir menininkas kaip pilietis turi prisiimti poziciją, išlaikydamas kūrybos laisvę.
„Labai svarbu, kad šiandien galime susitikti Avinjone ir skirti laiko išklausyti iš karo zonos pabėgusius menininkus, taip pat tuos, kurie pabėgo nuo nedemokratinių režimų savo šalyse“, – pabrėžė D. Urbanavičienė. Diskusijoje, be lietuvių kūrėjų ir ukrainiečių atstovų, dalyvavo prancūzų teatro režisierius ir „Théâtre de l'Unité“ įkūrėjas Jacques‘as Livchine‘as, buvusi Prancūzijos kultūros atašė rytų Europos šalyse Anne Duruflé. Diskusiją moderavo „Radio France Internationale“ žurnalistė Murielle Pompone.
Spektaklio „Dievų aušra“ premjera
Mariupolyje žuvusio Manto Kvedaravičiaus ir jo sužadėtinės istorija tapo pamatu vos per tris mėnesius parašytai Mariaus Ivaškevičiaus pjesei ir Vladimiro Gurfinkelio režisuotam dokumentiniam spektakliui „Dievų aušra“, kurį pirmieji pamatė Avinjono festivalio Prancūzijoje žiūrovai.
Dėl unikalios kūrybinės komandos spektaklis „Dievų aušra" virto į bendražmogišką refleksiją į pasaulį sukrėtusį karą Ukrainoje, smurto prieš demokratinį judėjimą Baltarusijoje ir kūrėjų reakcijas į šiuos įvykius.
Spektaklyje, kurį specialiai „Avignon Off“ parengė Lietuvos rusų dramos teatras, vaidina aktorių trupė iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos. Šis dokumentinio žanro spektaklis pasakoja apie stiprias moteris, dėl karo Ukrainoje žiaurumų netekusias sau brangių žmonių.
Spektaklis sulaukė daug teigiamų atsiliepimų ir padėkų, jautrių pasidalinimų ir palaikymo ir Avinjono „La Scierie“ scenoje buvo parodytas 10 kartų.
„Kaip kovoti su tabu teatre: kūrybos ribos?“
Festivalio metu „La Scierie“ scenoje taip pat vyko apskritojo stalo diskusijos vadovaujant Muriel Pomponne – RFI žurnalistei – su pranešėjais: teatrologais ir aktoriais iš Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos emigracijoje, o taip pat prancūzų diplomatais ir žurnalistais, apie artisto poziciją valdžios atžvilgiu: „Menininkų emigracijoje ar(t)pasipriešinimas“ ir „Kaip kovoti su tabu teatre: kūrybos ribos?“, kuriose dalyvavo LRDT vadovė Olga Polevikova, LRDT vyr. režisierius Vladimiras Gurfinkelis, dramaturgas Marius Ivaškevičius ir žymi rusų intelektualė Marina Davydova.
Kalbėdamas apie spektaklį „Dievų aušra“, pjesės autorius Marius Ivaškevičius diskusijoje sakė, kad menininkas neturi prisitaikyti prie auditorijos.
„Labai įdomu tai, kad žmonės Vakaruose ir pačioje Ukrainoje dažnai mano, jog meno kūrinys, net ir tas, kuris pasakoja apie karą, turi būti gražus: neduok Dieve, kad jis pereitų į natūralizmą arba, kad jis mus sukrėstų tuo, ką matome per televiziją“, – sakė M. Ivaškevičius.
Pasak LRDT vyr. režisieriaus Vladimiro Gurfinkelio, yra bendra nuojauta, kai realus gyvenimas sutampa su tuo, ką menininkas jau seniai jaučia.
„Todėl visiškai natūralu, kad didžiųjų menininkų darbai per visą pasaulio istoriją lenkia tikrovę ir patenka į ją tą pačią akimirką, kai tik gimsta. Jei atimsite iš menininko teisę numatyti, kaip vystysis pasaulis, tuomet atimsite ir jo teisę kurti. Kūrybiškumas – tai pasaulių kūrimas, per kurį matome, taip vystysis žmonija“, – sakė V. Gurfinkelis.
Diskusiją moderavusiai Marinai Davydovai buvo įdomu išgirsti, kaip gimė LRDT dokumentinio spektaklio „Dievų aušra“ idėja.
„Po vasario mėnesio įvykių supratome, kad spektaklis su kuriuo iš pradžių ketinome vykti į Avinjoną, buvo visai ne ta istorija, apie kurią šiuo metu yra ypač svarbu kalbėti. Mums buvo labai svarbus kontekstas. Karas Ukrainoje labai sukrėtė mus ir mūsų teatrą. 2020-tųjų įvykiai tragiškai peraugo į 2022-tųjų įvykius. Esu įsitikinus, kad tai turi daug prasmės, todėl buvo būtina ir svarbu apie tai kalbėti, nepaisant to, kiek pastangų mums tai bekainuotų“, – pasakojo LRDT vadovė Olga Polevikova.
Vladimiro Gurfinkelio teigimu, per trumpą laiką sukurti spektaklį „Dievų aušra“ buvo sudėtinga.
„Dokumentas, kuriame skamba liudininkų balsai, yra labai sudėtingas darbas, nes negalima vienareikšmiškai nustatyti meninio, asmeninio, faktinio ir istorinio santykio. Kaip sako operos kūrėjai, kad pradėtume suprasti šią istoriją, prireiks mažiausiai šimto metų. O kai aktoriai pradeda kalbėti apie savo asmeninius dalykus ir patirtą smurtą prieš save, tarp žiūrovų ir menininko atsiranda kitoks pasitikėjimas“, – sakė V. Gurfinkelis.
Savo mintimis apie dokumentinį teatrą ir jo ribas pasidalino ir dramaturgas Marius Ivaškevičius.
„Kažkada mačiau spektaklį „Rwanda“, ir man tai, deja, buvo dokumentinis teatras, kurio niekada nenorėčiau daryti. Kai moteris, karo metu netekusi visos šeimos, sėdi scenoje ir su ašaromis akyse kiekvieną kartą, kiekviename spektaklyje pasakoja apie tai, – man to per daug. Tai savotiška skausmo pornografija. Žinoma, jei yra tokių dalykų mėgėjų, tai turi teisę egzistuoti“, – sakė Marius Ivaškevičius.
Pasak diskusiją moderavusios Marinos Davydovos, per pastaruosius dešimtmečius dokumentinis teatras pasikeitė ir jam yra keliami kitokie reikalavimai.
„Norėčiau pridurti, kad žmonija padarė tam tikrą pažangą etine prasme. Ar žinote, kaip žmonės reagavo į „Titaniko“ žūtį? Tuoj pat buvo sugalvoti laivo nuolaužas imituojantys atrakcionai, kuriuos publika iškart pamėgo. Maža to, jie jau veikė dar prieš palaidojant aukas. Šiais laikais mums tai atrodo visiškas laukiniškumas ir barbariškumas“, – sakė M. Davydova.
LRDT spektaklio „Dievų aušra“ rodymai Avinjone vyko liepos 15, 16, 19, 21, 22, 24, 25, 26, 27 ir 28 dienomis.
Spektaklio „Dievų aušra“ rodymas Lietuvos rusų dramos teatre planuojamas rugsėjį.
