Nuo Tauro kalno ardomi laiptai, kaip manoma, pastatyti iš žydų antkapių: tokių vietų Vilniuje yra ir daugiau

Iš žydų kapų paminklinių akmenų pastatyti laiptai ant Tauro kalno Vilniuje iki šios dienos nebuvo demontuoti, o akmenys – tinkamai pagerbti. Ne vienerius metus visuomenininkas Danielius Lupshitzas bandė pasakyti, kad taip yra mindomas mirusių Lietuvos piliečių atminimas. Į klausimą, kodėl jį imtasi gelbėti tik dabar, D. Lupshitzas atsakė, kad, matyt, buvo kiti prioritetai. Šiandien žydų bendruomenės laukiami pokyčiai įvyko – iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines. Visgi klausimų, ar tai tikrai antkapiniai akmenys – kyla, todėl sudaryta komisija, kuri esą nuodugniai viską apžiūrės ir tik tada juos paskirstys.

Nusispjauti į 300 tūkst. žmonių

„Buvo ne sakoma, o prašoma, paaiškinama, rodoma... Prieš kelerius metus į susitikimą su meru Remigijumi Šimašiumi atvestas netgi vyriausiasis Lietuvos rabinas, ponas Kalevas Krelinas, bet prioritetai buvo kiti... smėliukas, kalvelė, Vytis, kreidutės – daug nekainuoja, bet visi mato. Gavau pažadus, buvo spaustos rankos, plojama per petį, sakoma, kad nesijaudinkit, viską padarysime pavasarį – štai, pavasaris atėjo šiandien“, – situaciją komentavo D. Lupshitzas.

Visuomenininkas nesiėmė vertinti, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau. „Matyt, dar yra pasilikęs kažkoks sovietų kultūros ir nomenklatūrinis supratimas, – sakė jis. – Nusispjauti į 300 tūkst. žmonių, čia nužudytų... Beširdiškumas – paprastas atsakymas. Sostinės meras skelbia, kad jam svarbu, pakabinama lentelė, kad sovietų nusikaltėliai tai padarė. Jau praėjo trisdešimt metų – jų jau čia nėra, gyvename laisvoje Lietuvoje... Reikia turėti garbės ir gėdos.“

Tie laiptai, kurie dabar nurinkinėjami, anot D. Lupshitzo, – precedentas. „Vilniuje yra daugiau negu septynios (galiu paskaičiuoti ir daugiau vietų), kur paminkliniai akmenys yra naudojami, ant jų raidės užrašytos, nereikia būti sekliu morka, kad tai matytumei“, – kalbėjo jis.

D. Lupshitzas pabrėžė, kad iš paminklinių akmenų negalima daryti jokių postamentų ar skulptūrų: „Tai tas pats – paėmiau, išėmiau iš laiptų ir padariau kažkokią statulą, tai žmogaus turtas, kuris buvo pavogtas, turi būti grąžintas. Pagal žydų – judėjų įstatymą, kuris vadinasi Halakha – tie akmenys turi būti užkasti, galite paklausti bet kokio rabino.“

Po apžiūros bus paskirstyti

Kaip „Delfi“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Airida Dagienė, iš sostinės Tauro kalno laiptų išmontuoti žydų antkapiai grįžta į kapines.

„Sovietmečiu laiptų statyboms barbariškai panaudoti žydų antkapiai ant Tauro kalno šalia Liuteronų sodo pagaliau bus deramai sutvarkyti – šiandien prasidėjo jų demontavimo darbai“, – pranešė A. Dagienė.

Ketinta antkapių fragmentus be rašmenų pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis – į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją (abipus Kirkuto alėjos). Galiausiai, komisija ir žydų bendruomenė nusprendė šiandien viską vežti į Kirkuto alėją.

„Pirminis apžiūrėjimas rašmenų nerodo, bet formos kelia įtarimą, kad tai gali būti antkapiai. Ten viską nuodugniai apžiūrės ir tada paskirstys, ką pervežti prie Sporto rūmų“, – patikslino informaciją savivaldybės atstovė.

Nauji laiptai, pažymima, bus įrengti statant Nacionalinę koncertų salę (NKS), o Liuteronų sodo takai bus sujungti su NKS terasa.

Vilniaus savivaldybė skelbia, kad dėl paminklinių akmenų sukonstruotų laiptų pakopų ardymo tarėsi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu. Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse ir Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau saugoma daugiau nei 1000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų. Sovietmečiu jie naudoti ir statant susisiekimo infrastruktūrą, ir pastatus. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių Olandų g. atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T. Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos.

Pasak Vilniaus savivaldybės, daugelis vietų, kuriose užfiksuoti iš žydiškų antkapinių paminklų fragmentų pastatyti objektai, jau sutvarkytos – paminkliniai akmenys demontuoti, o tais atvejais, kai statinių kol kas ardyti nenumatyta (Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6 ), savivaldybė, pasitarusi su žydu bendruomene, paženklino informacinėmis lentomis.

Dalis anksčiau iš įvairių statinių išmontuotų antkapių fragmentų grąžinta į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir deramai įamžinti čia palaidotų miestelėnų atminimą.

Užupio kapinės Vilniuje veikė nuo 1830 m. iki 1963 m., jose buvo laidojami XIX am. pab. – XX am. pradžioje Vilniuje gyvenę miestelėnai žydai. 1961 m. sovietų valdžia priėmė nutarimą likviduoti Vilniaus žydų senąsias kapines Užupyje, o antkapiai buvo panaudoti vietoje statybinių medžiagų (laiptų pakopoms, atraminėms sienutėms ar transformatorinių fasadų dekorui), dažnai net nesistengiant kruopščiai nutašyti juose iškaltų užrašų. Po kapinių sunaikinimo, Užupio žydų kapinės virto dykviete, apaugusia atsitiktiniais želdiniais.

Prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo sutvarkyta lankytojams – čia atsivėrė medžių alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, sutvarkytas miškas.