Apie savo karjerą, kuriozus pasirodymų metu ir apie tai, kas iš tiesų vyksta už teatro uždangos, atskleidė žinomi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) atstovai: balerina Greta Gylytė, vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, režisūros tarnybos vadovas Gediminas Šeduikis, operos solistas Rafailas Karpis ir vyriausiasis baleto meno vadovas Martynas Rimeikis. Diskusiją viešame klausimų atsakymų vakare moderavo LNOBT komunikacijos ir viešųjų ryšių koordinatorius Arnoldas Remeika.

Alkoholis – pirmas kelias į klaidą

Turbūt vienas dažniausių klausimų, kurio sulaukia atlikėjai ar solistai, lipantys į sceną, yra apie streso suvaldymą ir gėrimus „ant drąsos“. Tiek solistai, tiek režisieriai ir vadovai sutarė, kad šis būdas yra atėjęs iš senesnių laikų, tad dabar praranda savo aktualumą. Tą patvirtino jau daugiau nei 20 metų įstaigoje dirbantis M. Rimeikis.

Martynas Rimeikis
Foto: Martynas Aleksa

„Prieš man ateinant į teatrą teko matyti vyresnius kolegas geriant. Buvo toks istorijos laikmetis, kuomet alkoholis buvo įsisukęs į mus. Manau, kad tai yra bendras to laikmečio, o ne profesijos bruožas“, – teigė meno vadovas.

Kaip teigė R. Karpis, jaudulys prieš lipant į sceną prideda koncentracijos, o alkoholis tą koncentraciją sumažina, todėl tai – pirmas kelias į klaidą.

„Tai yra nepriimtina ir mes to negalime sau leisti, nes kitaip nuvilsime save ir žiūrovą. O kad galbūt kažkada taip buvo, belieka tik apgailestauti“, – mintimis dalijosi operos solistas.

„Būna visko, bet tikrai ne šukės ar laisvinamieji“

Operoje ir balete, kaip ir kitose disciplinose, konkurencija tarp solistų ir šokėjų yra neišvengiama. Paklausti, kaip tai vyksta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), visi vieningai sutarė, kad konkurencija išlieka sveika, todėl ir incidentų pavyksta išvengti.

„Yra trupių, kur balerinos, solistės naudoja nuodus ir vyksta tam tikri dalykai dėl konkurencijos ar pavydo. Mūsų trupėje to dar nėra buvę“, – užtikrino LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis.

Jam antrino ir vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. Anot jo, teatras turi 600 darbuotojų, tad situacijų būna visokių, bet svarbiausia, kad neprieitų prie šukių.

Ričardas Šumila
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Baleto šokėja Greta Gylytė pabrėžė, kad lietuvių trupė išsiskiria iš kitų savo draugiškumu – tą pastebi į stažuotes atvykę užsieniečiai.

„Užsieniečiai, kurie įsilieja į mūsų trupę, labai džiaugiasi, sako, kad gera atmosfera, padedame vieni kitiems. Aišku, būna visko, bet tikrai ne šukės ar laisvinamieji“, – kolegų žodžius patvirtino solistė.

Baletas (ne)skirtas tik moterims

Apie paslaptingą baleto ir operos solistų karjerą sklando daugybė gandų. Vienas iš jų – baletas yra moteriška profesija, o tuo užsiimantiems berniukams gresia efeminacija (vyrų sumoteriškėjimas).

„Baletas, manau, labai tinka abiem lytims. Jam reikia stipraus fizinio pasiruošimo, yra aiškiai ugdomas pareigingumas, disciplina. Jeigu kažkas dvejojate ir girdite tokias kalbas, galiu drąsiai tai paneigti“, – kalbėjo M. Rimeikis.

Neįprastą mitą apie tai, kad operos solistai geria žalią kiaušinį, teigė girdėję ne tik šios profesijos atstovai, bet ir baleto šokėjai, režisieriai.

„Tai visiška nesąmonė. Nepraktikuoju, o, kiek žinau, kolegos taip pat“ – mitą paneigė operos solistas Rafailas Karpis.

Stebint grakščių balerinų pasirodymą scenoje, dažnai kyla minčių apie tai, kad šokėjos turi laikytis griežtų dietų. Anot G. Gylytės, tokiu atveju balerinos tiesiog neturėtų jėgų.

„Balerinos tikrai valgo ir valgo daug. Joms reikia dirbti, šokti, išnaudojama daug energijos, nervų. Mes turime maitintis sveikai, maisto racionas turi būti apgalvotas, – atviravo solistė ir pridūrė, – Aš asmeniškai valgau viską, esu sudėta gražiai, man stengtis laikytis dietų nereikia.“

Tiesa, kitą mitą, kad puantą galima naudoti kaip plaktuką, balerina patvirtino ir pateikė pavyzdį iš savo gyvenimo.

„Kai aš dar mokiausi mokykloje, pradėjau dirbti ant lietuviškų puantų, kurių dabar jau nebėra. Jie buvo tokie kieti, kad aš Čiurlionio menų mokyklos bendrabutyje kaldavau vinis su tuo puantu“, – prisiminimais dalijosi G. Gylytė.

Skraidanti batuta ir slystantis kirvis

Bet kurioje profesijoje, o ypač ten, kur susijungia kūrybiškumas ir vaidyba, įvyksta nesurežisuotų scenų. Paklaustas apie tai, ar dažnai užmiršta žodžius būdamas ant scenos, R. Karpis prisipažino, kad to patirti dar neteko. Anot jo, solistai turi taisyklę, kurios svarbu laikytis užmiršus savo žodžius.

„Tokių dalykų nutinka, tačiau, kai užmirštam tekstą, tiesiog tą vietą peršokam, nes svarbiausia – nesustoti“, – sakė R. Karpis.

Rafailas Karpis

„Batuta yra daug kartų išskridusi iš rankų ir į salę, ir ant scenos“, – savo patyrimais dalijosi dirigentas R. Šumila.

R. Karpis ir G. Šeduikis prisiminė dar vieną situaciją, kuomet į orkestrinę duobę įkrito kirvis.

„Buvo viena scena, kurioje dainininkas turi iškirsti skylę. Jis ją iškirto, bet nesėkmingai įkirto kirvį į sceną. Jis turėjo laikytis, tačiau nuvirto ir dideliu nuolydžiu čiuožė į duobę. Mes visi matėm, kaip jis krenta, žiūrėjom ir nieko negalėjom padaryti“, – istoriją pasakojo režisierius G. Šeduikis.

Gediminas Šeduikis

Nesurežisuotą nutikimą pratęsė ir pats R. Karpis. Solistas prisiminė, kad į iškirstą skylę pasirodymo pabaigoje įkrito ir vienas žinomas maestro.

„Jis pirmą sykį dirigavo tam spektakliui ir nežinojo, kad už jo yra skylė. Taigi, per premjeros nusilenkimą eidamas atbulas jis ten įkrito. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, bet salė nuščiuvo“, – akimirką atpasakojo R. Karpis.