MO muziejaus atstovai pranešime žiniasklaidai pateikia tris Vilniaus parodos dalies lankytojų labiausiai fotografuojamus kūrinius. Visi jie yra dažniausiai sutinkami lankytojų nuotraukose socialiniuose tinkluose. Taigi, kokie šie kūriniai ir apie ką jie?

1. Ieva Rojūtė „Negalima susišnekėti“

Vilnius ir Kaunas – kaip pasakų miestai, kaip sapnuojami centrai. Apie tai kalba menininkės I. Rojūtės kūrinys, sukurtas specialiai parodai „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Kūrinyje vaizduojamos frazės – lyg nuotrupos iš kasdienių pokalbių, fragmentai, keliaujantys iš atminties į sapną ir atgal. Taip pat galima prisiminti sapno reikšmę miestų mitologijoje (pvz., Gedimino sapnas apie geležinį vilką). Šitaip I. Rojūtė tarsi atmeta įprastus svarstymus, kas jungia ar skiria Kauną ir Vilnių, ir sukuria jiems intymesnę terpę būti šalia vienas kito.

Ieva Rojūtė Negalima susišnekėti
Foto: Organizatorių archyvas

Šis I. Rojūtės kūrinys dažniausiai atsiduria MO lankytojų socialiniuose tinkluose, jį parodos favoritu pasirinko ir reklamos specialistė, socialinė aktyvistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė. Apie ką jai yra šis kūrinys?

„Jei būčiau menininkė, tai būtų mano darbas! Nenutrūkstantis srautas, įkvepiantis vynioti galimas istorijos tėkmes ir baigtis – štai kas mane labiausiai šiame sapne sužavėjo. Nematoma gija, jungianti mano gimtąjį ir patį mylimiausią miestus – štai ko ieškau ir apie ką buriu skaitydama šio sapno eilutes. Minimalistinis, instagramiškas, įtraukiantis, poetiškas – štai kodėl šis sapnas taip traukia ir sufleruoja, jog taps didžiausiu parodos hitu. Argi aš neteisi?“, – teigia D. Filmanavičiūtė.

2. Evelina Šimkutė „Objektas“

Ar nustebtumėte muziejuje pamatę čiuožyklą? Galbūt. Tai tikriausiai nustebina ir MO muziejaus lankytojus, kurie dažnai savo telefonuose užfiksuoja Evelinos Šimkutės kūrinį. MO muziejuje ant pjedestalo sukasi menininkės kūrinys „Objektas”, kuris yra tikra sovietmečio vaikų žaidimų aikštelės čiuožyklos replika.

Evelina Šimkutė. Objektas
Foto: Organizatorių archyvas

2012 m. kurtos skulptūros „originalą“ vis dar galima rasti Šilainiuose – gimtajame E. Šimkutės Kauno rajone, jos vaikystės aplinkoje. Kai kūrė šį kūrinį, menininkė svarstė, kada ateis tas laikas, kai tokių čiuožyklų neliks. Sąlyginai tai įvyko dabar – muziejuje besisukanti čiuožykla, kuria negalima dabar naudotis, yra lyg priminimas iš praeities, lyg vaikystės simbolis.

3. Augustas Serapinas „Užupio šiltnamis“

Šiltnamis muziejuje? Tikrai taip. Netikėtas objektas, atsidūręs MO muziejuje, yra menininko Augusto Serapino darbas. Savo buvimu jis provokuoja lankytojus.

Augustas Serapinas. Užupio šiltnamis
Foto: Organizatorių archyvas

A. Serapinas šiltnamį perkėlė iš jo pirminės vietos Užupyje, iš apleistos nuosavybės, kai senieji gyventojai jau buvo išsikraustę, o naujieji pirkėjai dar nebuvo ėmęsi jokių darbų. Nebenaudojamas šiltnamis stirksojo apžėlęs piktžolėmis.

Visgi perkeltas į muziejų, jam visiškai svetimą aplinką, šis trapus, grynai praktinę paskirtį turėjęs statinys skatina klausti: kokį poveikį miestui daro nuolat kintantis jo gyventojų paveikslas, ar „senieji rajonai“ išlaiko šią savo tapatybę be senųjų gyventojų?

Daugiau istorijų ir kūrinių – parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Visus tris lankytojų labiausiai fotografuotus bei į socialinius tinklus keltus kūrinius galima pamatyti parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje. Paroda veikia ir Vilniuje, ir Kaune, joje iš viso eksponuojami 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), taigi atrasti ir išsirinkti galima ir savuosius favoritus.

Paroda veikia Vilniuje MO muziejuje ir Kaune Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje. Apie parodą Vilniuje – čia, apie parodos dalį Kaune – čia.

Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Parodos institucinis partneris – Lietuvos kultūros taryba.