„Gautas rekordinis paraiškų skaičius nuo Kultūros paso starto pradžios 2018 metais rodo, kad šis projektas tikrai pasiteisino ir yra augimo stadijoje. Tai rodo tiek didėjantis kultūros ir meno paslaugų teikėjų skaičius, tiek augantis besinaudojančių Kultūros pasu mokinių ir mokytojų susidomėjimas. Pernai prie Kultūros paso sistemos prisijungė ir bent kartą jo teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 93 proc. mokyklų. Tačiau pats Kultūros paso paslaugų skaičiaus augimas nėra savitikslis, svarbu pasiūlyti kuo įvairesnių aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugų, kad mokiniai turėtų iš ko rinktis“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Šiuo metu atliekamas administracinis naujų paraiškų vertinimas, po to jos bus perduotos Kultūros paso ekspertų komisijai, kuri, vadovaudamasi Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu, mokinio Kultūros paso rinkinį papildys naujomis paslaugomis, kurios bus teikiamos nuo rugsėjo 1 dienos. Pagal aprašą vieną paraišką vertina trys komisijos nariai.
Naujos sudėties Kultūros paso ekspertų komisiją sudaro 30 narių: 17 narių, užtikrinant atstovavimą įvairioms kultūros ir meno sritims (architektūrai, baletui, cirkui, dailei, dizainui, etninei kultūrai, fotografijai, kinui, kultūros paveldui, lėlių teatrui, literatūrai, muzikai, operai, tarpdisciplininiam menui, skulptūrai, šokiui ir dramos teatrui), išskyrus daugiakultūriškumą, likusius narius į komisiją siūlo Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos moksleivių sąjunga, NVO vaikams konfederacija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Pernai iš viso suteikta beveik 20,5 tūkst. Kultūros paso paslaugų, o paslaugų rinkinį šiuo metu sudaro 3000 paslaugų.
Kultūros pasas – priemonė, leidžianti kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose. 2022 m. Kultūros paso paslaugoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4,03 mln. eurų, 30 tūkst. iš jų – lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniams, besimokantiems pagal užsienio valstybės formaliojo švietimo programas, bei Europos mokyklų mokiniams, besimokantiems pagal lietuvių kalbos programas.
