Sprendimas, kad kurso vadovas dėsto tiek būsimiems aktoriams, tiek ir režisieriams, nieko nestebina. Aktoriai bei režisieriai mokindamiesi daug laiko dirba drauge ir dažnai sukuria ilgalaikius kūrybinius ryšius, kuriuos vysto ir pabaigę studijas.

Anot kurso vadovo A. Giniočio: „Visada geriau, kai režisieriai mokosi paraleliai su aktoriais, nes jie turi su kuo dirbti, nes kartais, jeigu režisieriai dirba su kitų kursų studentais, būna problemų, susidubliuoja paskaitos. Jie užmezga ryšius (režisieriai su aktoriais), o gyvenime jiems tai tikrai išeina į naudą. Mes tokį dvigubą kursą turėjom, kuomet studijavo Gildas Aleksa, Agnija Leonova, Eglė Kižaitė, Giedrė Kriaučionytė, Linas Jurkštas. Jie po šiai dienai bendrauja tarpusavyje ir dirba kartu su savo kursiokais aktoriais.“

Minėtasis kursas tapo ketvirtąją Keistuolių teatro karta, produktyviai dirbančia tiek Keistuolių teatre, tiek didžiuosiuose Lietuvos teatruose, džiuginančia žiūrovus skirtingais, kūrybingais spektakliais.

Anot pedagogo A. Giniočio: „Man ir tuomet patiko dirbti su docentais Agniumi Jankevičiumi ir Ieva Stundžyte, mūsų triumviratas susiformavo tada. Nors esam žiauriai skirtingos kūrybinės asmenybės, bet esam linkę tartis, išklausyti vieni kitų nuomonės tam, kad studentai eitų sutarta kryptimi. Dalis režisierių ir aktorių galės vaidinti Keistuolių teatre, o studijuodami turės papildomų profesionalių teatrinių erdvių su apšvietėjais, garsistais ir žiūrovais Keistuolių teatre. Tai nereiškia, kad jie visi ruošiami tik Keistuolių teatrui ar privalės čia dirbti.“

A. Giniotis atskleidžia, kaip vyksta mistikos ir iliuzijų apgaubtas aktorių ir režisierių atsirinkimas, kas slypi komisijos posėdžiuose ir kad visi, tiek lankę teatro būrelius, tiek ką tik susipažinę su scena, turi išties panašius šansus atskleisti savo kūrybiškumą: „Yra žmonės teatre nuo vaikystės, pavyzdžiui, aktorių vaikai, kurie labai domisi teatru, lanko būrelius, dramos studijas. Sklando mitas, kad stojamųjų metu komisija labiau mėgsta „nesugadintus“, vadinamus „žaliu moliu“. Bet tai yra mitas. Geras, kūrybingas žmogus gali būti ir visiškai „žalias“, ir jau turėjęs teatrinių patirčių. Aš niekada per daug nežiūriu, ar jis kažką lankęs ar nelankęs, vis tiek per stojamuosius susipažįsti su žmogumi ir ką jis lankė ar ką kažkas kalbėjo, man įtakos visiškai nedaro.“

Visuomenėje egzistuoja dar vienas mitas – „aktorius turi būti gabus, organiškas, bet nelabai protingas“, kuris, pasak A. Giniočio, nėra visiškai tikslus: „Man atrodo, kad geriau, jei aktorius yra protingas ir supranta, ką daro. Juo labiau, kad šiais laikais teatro sąvoka yra labai plati ir aktorius gali kurti ne tik standartiniuose spektakliuose.“

A. Giniotis pastebi, kad režisierių stojamieji yra gan komplikuoti jauniems stojantiesiems: „Lengviau, kai į režisūrą stoja žmogus, turintis teatrinės patirties, baigęs aktorinį ir bandantis režisuoti ar nuo jaunų dienų režisavęs. Jei žmogus stoja po mokyklos, būna labai svarbus jo mąstymas, jo samprotavimai, jo kūrybiniai gebėjimai ir taip pat gebėjimas visa tai perteikti per aktorius. Būna žmonių, kurie labai gerai analizuoja ir supranta teatrą, bet vos pradėjus bendrauti su aktoriais, nemoka perduoti informacijos, pasiūlyti prisitaikymų, priimti sprendimų.“

Kadangi stojamųjų dienos būna labai ilgos, kupinos ilgo laukimo ir keliančios nemažai išbandymų jaunuoliams, siekiantiems gerai pasirodyti, Aidas Giniotis dalinasi patarimais, kaip geriau pasiruošti stojimui: „Visų pirma – reikia tvirtai išmokti ir žinoti išsirinktą poeziją, prozą, pasakėčią, dainas. Būna nemažai tokių, kurie išmoksta praktiškai iš vakaro. Taisyklė numeris vienas: nors ir esi neblogai „iškalęs“ tekstą žiūrėdamas į sieną arba užsimerkęs, kai atsiranda gyvos akys, pusė teksto pabėga ir tai rodo, kad žmogus patingėjo ir nepasiruošė gerai.“

Režisierius A. Giniotis atskleidžia, kad per stojamuosius reikia siekti ne tobulumo, o atskleisti savo kūrybiškumą, norėti būti savimi ant scenos: „Svarbiausias reikalavimas antrame ture – parodyti etiudą. Ir visi galvoja, kaip čia padaryti gerą etiudą, bet kartais labai blogai padarytas etiudas būna naudingesnis už pusėtinai padarytą etiudą. Svarbiausia pamatyti žmogų – ar jis organiškas, ar jis emocionalus, ar jis kūrybingas, ar turi vaizduotę. O po to – jau mūsų reikalas „pavartyti“ žmogų, kad atsiskleistų iš įvairių pusių.“

Pedagogas A. Giniotis neslepia liūdesio, kad daug tikrai talentingų ir gabių jaunuolių jaučia labai didelę įtampą ir jiems siūlo: „Reikėtų nusikratyti bereikalingos baimės, atsakingumo, per daug nesijaudinti, pasitikrinti, ar tu tikrai nori būti scenoje ir žiūrėti į viską kaip į nuotykį, kurio nepamirši visą gyvenimą. Tai yra loterija, laimės dalykas ir tavo gabumų, kuriuos stengsis įžvelgti komisija, išbandymas. Niekada nereikia žiūrėti į komisiją kaip į potencialų priešą, kuris nori tave sukirsti. Niekada nenorim sukirsti, mes suinteresuoti, kad būtų gabių ir kūrybingų žmonių.“

Daugiau svarbios informacijos apie stojimus ir stojamųjų datas rasite internetiniame puslapyje ČIA.